Sostinės Šiaurės miestelio mikrorajono gyventojai išsigandę – netrukus jų kaimynystėje prasidėsiančios statybos pavers gyvenimą tikru pragaru: vietoj žadėtų komercinių pastatų po langais ims dygti daugiabučiai, pagausės automobilių spūstys, o pažadai rajone atidaryti darželį ar mokyklą iš viso pamiršti.
Gyventojai įsitikinę, kad, pastačius gyvenamosios paskirties pastatus S.Žukausko g. 9, Žygio g. 88 ir Žygio g. 89, labai pablogės anksčiau rajone apsigyvenusių šeimų padėtis.
„Jau turime tokį pavyzdį Perkūnkiemyje. Čia bus dar blogiau, gyvensime kaip Tokijuje“, – piktinosi 2009-aisiais butus naujai atstatytame rajone įsigiję vilniečiai, pridurdami, kad visa ši istorija turi ir politinį prieskonį, mat už naują rajono detalųjį planą atsakingas ne kas kitas, o buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio, tvirtinusio naujus detaliųjų planų rengimo nuostatus, sūnus architektas Rokas Mazuronis.
Projekto vykdytojai įsiutusiems vilniečiams atkerta, kad viskas vyksta taip, kaip numato įstatymai, o ieškoti kokių nors politinių atspalvių ar giminystės ryšių šioje istorijoje – tikras absurdas.
Gyventojų skundų neišgirdo
Pasipiktinę planais vietoj trijų komercinių pastatų statyti tris daugiabučius, vietos gyventojai skundais užvertė įvairias institucijas.
Šiaurės miestelio gyventojų atstovas Petras Seliulionis tikino, kad į gyventojų prašymus dėl detaliojo plano rengimo ir pasiūlymų savivaldybė nereagavo, kitos atsakingos institucijos gyventojų skundus atmetė.
Šiuo metu sostinės savivaldybėje kaip tik ir vyksta Šiaurės miestelio detaliojo plano svarstymai. Gyventojai nekantriai laukia savivaldybės sprendimo, ar detalusis planas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
„Šiuo metu galioja senasis Šiaurės miestelio detalusis planas. Kai jis buvo rengiamas, gyventojai šiame procese beveik nedalyvavo. Iš protokolo matyti, kad prie plano rengimo prisidėjo tik verslininkai. Tuo metu rajone nieko nebuvo – tik kareivinės ir įmonės, kurios planavo ten statyti namus, tad šių įmonių atstovai ir dalyvavo svarstymuose“, – sakė P.Seliulionis.
Rengiant planą buvo numatyta, kad trūks automobilių stovėjimo vietų gyventojams, ir tokia aikštelė plane buvo numatyta. Tiesa, iki šiol ji neįrengta. „Buvo numatyta ir tame pačiame pastate, kur šiuo metu įsikūrusi Darbo birža, įrengti mokyklą, bet ir tai liko tik planas. Šiuo metu rengiamas naujas detalusis sklypų planas, ir net tik pamiršti žadėti objektai, bet ir nuspręsta smarkiai padidinti pastatų aukštį. Senajame plane buvo numatyti pastatai iki penkių aukštų, o štai naujajame jau kalbama apie 7 aukštų statinius. Tokius pokyčius palaimino ir savivaldybė“, – sakė pašnekovas. O apie vaikų darželio, mokyklos ar stovėjimo aikštelės įrengimą niekas nesileidžia net į kalbas.
Įžvelgia garsios šeimos pėdsakus
Šiaurės miestelio gyventojai teigia, kad už šio projekto kyšo ir tam tikri politiniai motyvai, mat detaliojo plano rengimu šiuo metu rūpinasi įmonė „Architektų gildija“, kuriai vadovauja Rokas Mazuronis, Seimo nario Valentino Mazuronio sūnus.
„V.Mazuronis būdamas aplinkos ministru patvirtino tam tikrus reikalavimus detaliesiems planams ir įvairioms procedūroms, o jo sūnus projektuoja. R.Mazuronis yra nurodomas kaip kontaktinis „Res Optima“ asmuo, kuris rengia įvairius susitikimus su gyventojais ir dirba prie detaliojo plano rengimo“, – pastebėjo pašnekovas.
Šioje istorijoje yra ir dar vienas įdomus Mazuronių šeimos pėdsakas. „Kitas žinomo politiko sūnus, taip pat politikas Andrius Mazuronis neseniai iš „Tvarkos ir teisingumo“ perėjo į kitą politinę partiją – Liberalų sąjūdį, kuris savivaldybės taryboje turi daugumą. Būtent savivaldybės taryba turi tvirtinti minėtą planą, tad kaip bežiūrėtume, šioje istorijoje tėvas ar sūnūs vienaip ar kitaip dalyvauja“, – svarstė P.Seliulionis.
Paryžiaus ir Tokijo pavyzdžiai
Jis teigė nesuprantantis, kaip, vienai įmonei sugalvojus didinti planuojamų pastatų aukštį, visi iš karto sutiko, bet į du šimtus tokiam sprendimui prieštaraujančių žmonių niekas nekreipia dėmesio. „Visuomenė priimant tokius sprendimus turi teisę dalyvauti, bet kokia prasmė tai daryti, jei į žmonių skundus neatsižvelgiama?“ – svarstė pašnekovas ir pridūrė pripažįstantis, kad senasis detalusis planas taip pat nėra tobulas, bet planuojami pokyčiai labai rimtai pablogins rajono gyventojų padėtį.
Anot P.Seliulionio, vienintelis teigiamas dalykas, kurį bendruomenei pavyko išgirsti iš detalųjį planą rengiančių architektų, yra tai, kad galbūt planuojamą pastatą pavyktų patraukti šiek tiek toliau, kad gyventojams nereikėtų žiūrėti tiesiai į kaimynų miegamųjų langus.
„Atsakymas į gyventojų nuogąstavimus buvo toks: Paryžiuje padėtis blogesnė. Skamba kaip pasityčiojimas, tai gal tuomet planuokime gyventi kaip Tokijuje?“ – ironizavo pašnekovas.
Naujakuriai nenujautė, kas jų laukia
Vienos iš Šiaurės miestelių gyventojų bendrijų atstovas Leonas Narbutis pasakojo, kad, pradėjus skųstis dėl susidariusios padėties, buvo gautas atsakymas, jog gyventojų susirūpinimas suprantamas, bet neigiamų veiksnių pagausėjimas vietoj komercinės paskirties statinio statant gyvenamąjį namą – normalus reiškinys, kurį gyventojai turėjo numatyti apsigyvendami šioje teritorijoje.
„Šiaurės miestelio detalusis planas parengtas 2007 metais, kai žmonės dar tik kūrėsi ir niekas negyveno. Didžioji dalis gyventojų atsikraustė 2009-aisiais. Bendrovė „Res Optima“ buvo numačiusi statyti ir tris komercinės paskirties pastatus, bet tokių pastatų rajone pristatyta daug, tad verslininkai, matyt, paskaičiavo, kad naudingiau statyti gyvenamuosius namus“, – sakė pašnekovas.
Nors Šiaurės miestelyje prieš kelerius metus įsikūrė daug naujakurių, tačiau pasigendama tam tikros infrastruktūros. „Trūksta vaikų darželių, nėra net pradinės mokyklos. S.Žukausko gatvė jau užkimšta automobiliais, kenčiame dėl rytinių ir vakarinių spūsčių. Gyventojams jau dabar aišku, kad sąlygos blogėja“, – kalbėjo pašnekovas.
Trūksta net vaikų žaidimo aikštelių
Namo bendrija už savo lėšas ant požeminio garažo stogo įrengė vaikų žaidimų aikštelę, kurioje mielai laiką leidžia ne tik aplinkinių daugiabučių, bet ir visos mikrorajono vaikai.
„Aikštelę įrengė ne savivaldybė, o pati bendrija, juo labiau kad kai kurios savivaldybės aikštelės itin prastos būklės. Pats esu klausęs architekto, kuris dirba su rajono plėtros projektu, ar šis norėtų gyventi mano name po to, kai už keliolikos metrų nuo mano langų išdygs didelis pastatas. Jis atsakė – ne“, – sakė L.Narbutis.
Kalbėdamas apie senus pastatus Šiaurės miestelyje pašnekovas pabrėžė, kad, užuot restauravus dviaukščius su palėpėmis, bus imamasi itin aukštų daugiabučių statybos.
Anot L.Narbučio, vidutiniškai vieną bendriją sudaro 200 butų, o jų savininkai turi po 1–2 automobilius, tad šių transporto priemonių laikymo problema yra itin opi.
R. Mazuronis: „Gyventojai priešiški bet kokioms statyboms“
Už Šiaurės miestelio detaliojo plano rengimą atsakingas architektas Rokas Mazuronis sakė: „Šiuo metu Šiaurės miestelyje yra rengiama keletas detaliųjų planų. Kai kurie iš planuojamų gyvenamųjų pastatų yra net kitoje sankryžos pusėje, nei gyvena šiomis statybomis besiskundžiantys gyventojai. Planuojamų pastatų aukštingumas prasideda nuo keturių aukštų. Tai, kad gyventojų nepasitenkinimą kelia visi numatomi detalieji planai, verčia susirūpinti.“
Architektas patikino, kad su gyventojais dėl rengiamų detaliųjų planų buvo kalbėta ne kartą, o „Architektų gildija“ siekia, kad visos su šių planų rengimu susijusios procedūros ir darbo rezultatai atitiktų galiojančius teisės aktus ir normas.
„Į gyventojų norus kiek įmanoma stengiamės atsižvelgti. Man susidarė įspūdis, kad dalis gyventojų pastabų buvo nukreiptos prieš bet kokias naujas statybas“, – sakė jis.
R. Mazuronis teigė, kad pirkdami butus Šiaurės miestelio daugiabučiuose gyventojai tikrai turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu ir būsima kaimynyste: „Dabar sunku pasakyti, kas ir ką jiems žadėjo, nes pažadą įrengti darželį ar mokyklą gali duoti tik savivaldybė, o ne privataus sklypo savininkas.“
Automobilių statymo problemos nemato
Paklaustas apie gyventojų skundus dėl būsimų kamščių, R. Mazuronis pabrėžė, kad plane numatytas sprendinys nuo dabar galiojančio detaliojo plano nesiskiria.
„Jis galioja toks pats, koks ir buvo žmonėms įsigyjant butus. Anksčiau parengtas detalusis planas šiuose sklypuose numatė statybas ir konkretų vietų automobiliams skaičių. Būsimiems pastatams automobilių aikštelių pakaks mūsų sklypų ribose. Kyla kitas klausimas: kodėl gretimų pastatų gyventojai šiuose sklypuose, kur prasidės statybos, stato savo automobilius?“ – kalbėjo architektas.
Pašnekovas pripažino faktą, kad vietoj žadėtų administracinės paskirties pastatų dygs naujų daugiabučiai. „Šiuo metu yra gauti du kreipimaisi iš dviejų bendrijų. Viena bendrija piktinasi, kad bus statomi gyvenamieji pastatai, kita – kad tai bus komerciniai pastatai. Abu raštus pasirašė didelis skaičius žmonių. Vadinasi, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, o mūsų atliekamas paskirties keitimas atitinka visas teritorijų planavimo normas. Gyventojai teikė skundus įvairioms institucijoms, bet nė viena jų nenustatė jokių pažeidimų“, – tvirtino R.Mazuronis.
Giminystės ryšių pagalbą neigia
Paprašytas pakomentuoti gyventojų pasvarstymus, kad šio projekto plėtroje itin ryškūs Mazuronių šeimos pėdsakai, pašnekovas atsakė: „Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad A.Mazuronis nėra Vilniaus tarybos narys, o Seimo narys. Seimas netvirtina teritorijų planavimo dokumentų. Kas dėl Valentino Mazuronio, tai džiaugiuosi tęsdamas šeimos tradicijas ir būdamas architektu.
Kalbant apie tokią mąstymo logiką, tai švietimo ministro artimieji negali dirbti jokioje švietimo sistemoje, o socialinės apsaugos ir darbo ministro artimieji – jokiose su šiuo sektoriumi susijusiose įstaigose“, – kalbėjo R.Mazuronis, pabrėžęs, kad pats darbuojasi savo paties įsteigtoje privačioje įmonėje.
„Viską darome griežtai pagal įstatymus. Nežinau kito tokio detaliojo plano, kurį vos tik pradėjus rengti jau vyktų Statybų inspekcijos patikrinimai. Taip, aš rengiu projektą ir mano pavardė Mazuronis, bet nėra jokio pagrindo čia ieškoti kokių nors sąsajų“, – teigė architektas.
Pasak jo, detalusis Šiaurės miestelio planas rengiamas šiuo metu, kai Andrius Mazuronis nėra miesto tarybos narys, o Valentinas Mazuronis nėra ministras. „Detalusis planas padėtas rengti pagal seną tvarką, ne tą, kurią patvirtino ministras V. Mazuronis. Būtų keista, jei vien dėl giminystės ryšių turėčiau atsisakyti darbo pagal specialybę, kurią įgijau mokydamasis universitete“, – pokalbį baigė R. Mazuronis.
Spręs dėl triukšmo ir taršos
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ela Gurina teigė, kad kol kas pritarta tik vienam iš keturių pateiktų detaliųjų projektų.
„Detalieji planai buvo atmesti jau keletą kartų. Taip padaryta, nes trūko triukšmo ir taršos skaičiavimų. Dabar svarstysime variantą, kuriame pateikiami ir skaičiavimai. Vertinsime ir spręsime, ar galima pritarti“, – sakė E. Gurina.
Anot jos, specialistai spręs, ar šie rodikliai atitinka nustatytas normas, nes būtina atsižvelgti į tai, kad šioje teritorijoje suintensyvėjo transporto eismas.
