Pakeliui į virtuvę, kur kvepia orkaitėje skrundantis kepsnys, atplėšiate sąskaitą už šildymą, vėdinimą ir vandentiekį ir nerūpestingai nusišypsote, pamatęs menkutę sumą. Ir dėl viso to niekam nereikėjo pajudinti nė pirštelio – visa tai padarė Jūsų namai. Skamba kaip ištrauka iš fantastikos ar Jacques Tati filmo? Tačiau tai pamažu tampa realybe. Apie išmanų būstą pokalbis su architektu Ryčiu Mikulioniu ir protingo namo specialistu Andriumi Kleiza.
– Kas tai yra išmanus būstas?
A. K.: Jūs labia gražiai papasakojote. Tai daugelio sistemų bendras funkcionavimas, kiekviena posistemė žino, kaip veikia kita sistema, pavyzdžiui, jei jūs atidarote langą tai sistema iš karto nustoja šildyti ar šaldyti, o jei pradeda lyti – uždaromi stoglangiai. Jau dabar turime įvairių protingo namo sistemų įvariuose būstuose, pavyzdžiui, termostatai, kurie veikia pagal lauko temperatūrą ir daug įvairių kitų prietaisų. Norint turėti pilną protingo namo sistemą juos reikėtų apjungti.
R.M.: Kaip kažkada šeimininkės gyvenimą pakeitė indaplovė, bet ko turbūt būtų sunku įsivaizduot normalų būstą, taip ir dabar išmanus namas yra mūsų ateitis.
-Andriau, o išmanaus būsto technologijos labiausiai apima energetinius sprendimus ar kažką dar, kas būtų susiję su gyvenimo būdo keitimu?
A.K. Aš manyčiau, kad protingo namo sistema bent jau šiuo metu yra komforto reikalas, kuris taupo resursus. Protingo namo vystymąsis yra sutelktas į tai, kaip parasčiau valdyti prietaisus. Pavyzdžiui, jūs namuose turite šaldymo ir šildymo sistemą, taip pat turite ir vėdinimo sistemą, tai dažniausiai visos jos turi atskirus pultelius ir kiekviename iš jų reikia nustatyti skirtingus nustatymus, tuo tarpu protingo namo sistema geba tai apjungti į vieną.
-Bet yra atsiradę kažkokių naujų technologijų, tarkim, kad namas pats palaisto gėles?
A.K. Iš principo taip. Tos technologijos labia greitai vystosi, pavyzdžiui lova gali pasikloti pati. Taip pat yra ir labai daug ekspertimentų daryta su įvairiom užuolaidom, kurios užsisklendžia automatiškai, pagal saulę.
R.M. Išties tai ne tik palaisto, bet ir patręšia – tokią sistemą teko įgyvendinti. Bet koks protingas namas prasideda nuo protingo šeimininko. Tos parinktys yra labai individualus dalykas, tai kiekvienas turėtų atsigręžti į savo poreikius, nuspręst ko kam reikia. Vyrai labai dažnai nusimano apie automobilio komplektaciją, tai jei automobilis be automatinio kondicionavimo sistemos ir be aukštos klasės aparatūros yra sunkiai suprantamas, tai kitam tai visai nereikalingi dalykai. Panaši situacija čia ir su šitom sistemom.
-O kalbant apie architektūrą, Ryti, kaip išmanaus būsto technologijos įtakoja architektūrą, būstą, interjero estetinius sprendimus?
R.M. Įtakoja gan tiesiogiai, šiuolaikinė estetika labai tampriai siejasi su išmaniom technologijom, šiais laikais madingas minimalizmas, kuris labai tinka su šiomis sistemomis.
Jei mes atsisuktume keletą dešimčių metų atgal ir pasižiūrėtume kokie buvo statiniai ir kokie dabar yra projektuojami, tai pamatytume akivaizdų progresą. Tačiau aš netgi sakyčiau, kad modernios architektūros ištakos, kurios 1920-ais metais prasidėjo, buvo gal šiek tiek užbėgusi į priekį. Tačiau dabar technologijos prisiveja tas idėjas ir švarus modernizmas šiuolaikinių technologijų pagalba įgauna tikrąsias spalvas, kaip jis turėtų egzistuoti ir funkcionuoti.
A.K. Tos visos sistemos iš tikrųjų kuriamos, gal kartais jos atrodo sudėtingos, nes jos daro sudėtingus dalykus, bet dabar gamintojai daro labai daug tokių sistemų, kad būtų paprasta jas valdyti. Pulteliai grįžta prie mūsų tradicinio jungiklio formos, arba funkcijos, kad jūs tiesiog atėję į kambarį galite paspausti vieną mygtuką ir nuo to vieno mygtuko viskas pasikeičia kambaryje, manau, kad visgi ateityje tai galų gale taps paparasčiau valdomomis sistemomis.
-Ar išmanus būstas Lietuvos gyventojų ateitis, ar tai vis dėl to yra žaisliukas, prieinamas patiems turtingiausiems?
R.M. Statant namą, išmanusis namas, išmaniojo namo technologijos nėra pats svarbiausias dalykas.
A.K Aišku, kol kas tai yra didesniuose ir gal šiek tiek prabangesniuose namuose diegiamos sistemos. Taip yra dėl to, kad yra daug prietaisų, daug įvairių įrenginių ir .iš tikrųjų, tuo metu jų valdymas tampa pakankamai sudėtingas. Ta sistema pati iš savęs tampa reikalinga, tačiau jau atsiranda nemažai žmonių, kurie galvoja apie ateitį, čia matyt būtų labai teisinga Ryčio pastaba, jog turi būti išmanus ir savininkas, nes tai yra investicinė dalis ir galima įsidiegti labai supaprastintą sistemą, bet jau turint tinkamai pravedžiotus laidus, po to plėsti tą protingo namo sistemą.
Manau, kad ateity šios instaliacijos, naujas išmanusis būdas populiarės ir bus daug kur naudojamas, gal tiktai gali skirtis įranga – būtų sudėtingesnė arba daugiau funkcijų atliekanti įranga arba pigesnė, paprastesnė įranga,
-Tai yra patogu, tačiau tikriausiai ne pigu. Ar yra ekonomišką įsirengti išmanų būstą?
A.K. Vėlgi čia reikėtų pažiūrėti iš kelių pusių, jeigu galvosime, kad tai yra investicija, kuri padidina jūsų būsto vertę, tai matyt, kad tai bus daugiau ekonomiška. Jeigu tik skaičiuosime resurus, kuriuos sutaupo, tai nebus taip ekonomiška, nes realiai taupyti daugiausiai galima tik šildymui ir šaldymui.
R.M. Bet vistiek šios sistemos prasideda nuo vidutinės klasės būsto ir, kaip minėjo eina į aukštos klasės.
-Reiškia daugiabutyje tai praktiškai neįgyvendinama?
R.M. Kodėl neįgyvendinama?
A.K. Daugiabučių perpektyvoje turėtų atsirasti sistemos, nes yra labai gera galimybė išnaudoti tuos pačius valdiklius, daugeliui butų valdyti , tai gali gautis gana nebrangi sistema. Pavyzdžiui, jutiklis, kuris stove lauke, jis teikia informaciją, tad jis gali būti naudojamas visuose butuose, jei normaliai kiekvienam bute jis yra perkamas, čia galėtų naudotis juo visi. Tokia būtų galimybė turėti nebrangias išmaniojo būsto sistemas. Kiek žinau, jos yra kuriamos ir turėtų atsirasti speciali klasė daugiabučiams.
-O kokie žmonės Lietuvoje įsirengę išmanų būstą?
R.M. Nebijantys naujovių, žiūrintys į ateitį, kaip minėjau, išmanūs žmonės. Apibendrinti labai sunku, tačiau tai yra aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
A.K. Iš tikrųjų, įvairiausi žmonės, gal įdomiausia tai, kad tie žmonės, kurie jau bent kartą yra įsirengę būstą su protingo namo sistema, rengdami sekantį vėl renkasi tą pačią sistemą.
-Kokios tecnologijos šiandien populiariausios Lietuvoje?
A.K. Be abejo, pagrindinės sistemos yra klimato kontrolė ir apšvietimas. Klimato kontrolė labai susijusi su patogumu ir su resursų taupymu, apšvietimo sistemai, protingo namo sistema suteikia tokią pridėtinę vertę. ūs turite galimybę kurti įvairiausius scenarijus – ne tik įjungti, išjungti, jūs ją galite didinti ir mažinti, jūs galite pasidaryti specialų apšvietimą televizoriaus žiūrėjimui, vakarienei ir t.t.
R.M. Taip pat, tai sąveikauja su interjeru, nes kaip žinia interjeras ir apšvietimas, tai praktiškai tas pats. Kiekviena ta sistema turi savų pliusų, savų minusų, reikia tikrai pagalvoti ar kiekviena jų bus reikalinga, ar ta investicija atsipirks, neatsipirks, ar ja paprasčiausiai žmogus naudosis.
Tarkim, kas paprasčiau ar tampyti dulkių siurblį po namus ar lakstyti su penkių metrų ilgio žarna – tokia dilema iškyla. Be minėtų šitų dalykų, taip pat akcentuojamos apsaugos sistemos, tokie gudrūs dalykėliai, kurie padėtų išsaugoti žmonių turtą ar, pavyzdžiui, apsauga nuo saulės.
A.K. Baseinai, akvariumai, saulės kolektoriai, saulės baterijų sistemos.
R.M. Jei tai užmieščio namas, nuotolinio šildymo kontrolės sistema yra labai aktualus dalykas.
