Tvoros – tarsi namo šeimininkų psichologinės bei finansinės būklės veidrodis. Vienos būna sukabintos iš senos tinklinės vielos gabalų, kitos sukaltos iš horizontaliai suguldytų lentų, trečios sumūrytos taip, kad gatve kulniuojantys praeiviai matytų tik kyšantį namo stogą.
Keistokai atrodo ir medinės tvoros, kurias žmonės susikala patys glausdami lentą prie lentos, o išvirkščiąją pusę atgręžia į savo langus. Praeiviams, žinoma, tokia tvora atrodo gana gražiai.
Bet ar ja gali grožėtis šeimininkai, jei, vaikštinėdami po savo kiemą, mato iš tvoros lentų styrančias vinis?
Grožis rūpi ne visiems
„Nemažai užsakovų kreipiasi į mus būtent dėl tvorų. Bet jomis labiau rūpinasi tie žmonės, kurie ir savo namo, ir aplinkos sprendinius patiki architektams, kaip vidaus įrangą – interjero dizaineriams“, – pasakojo Vilniuje dirbantis architektas Mantas Žvybas.
Tokiems žmonėms rūpi, kad tvora derėtų prie pastato. Tačiau, anot architekto, dauguma net ir prabangius namus pasistačiusių gyventojų paiso tik poros dalykų – kad tvora būtų kuo mažiau permatoma ir kuo aukštesnė.
Paprastai ne skurdas verčia žmones slėptis nuo praeivių ir nuo kaimynų, bet juos kaustanti baimė, kad kas nors svetimas žvilgtelės į jų asmeninį gyvenimą.
Svarbi architektūros detalė
Pats architektas M.Žvybas yra suprojektavęs išskirtinių medinių tvorų, jas prie savo namų pasistatė ne vienas naujakurys.
Tai žemos, estetiškos tvoros – taisyklingai į žemę įkasti obliuotos medienos stačiakampio formos stulpai. Jie puikiai pastoja kelią ir paspirtam kamuoliui, ir patiems įsidūkusiems mažyliams.
„Tvorą ir namą vertėtų projektuoti kartu. Praeinant ar pravažiuojant žvilgsnis neišvengiamai iš pradžių užkabina tvorą, o tik tada – ir patį namą.
Todėl bent jau fasadinės tvoros dalies projektą tie žmonės, kuriems svarbi viso būsto estetika, patiki specialistams. Jų pageidavimas būna elementarus – kad tvora nedarkytų ir neužstotų viso namo grožio“, – sakė M.Žvybas.
Ar yra taisyklių, kurios bent jau pakištų mintį, į ką vertėtų atsižvelgti liejant tvorai pamatus?
„Viena tikrai egzistuoja: su namu turi derėti ir tvoros konstrukcija, ir spalvų gama. O jei įmanoma, jei tik leidžia pajamos, tai būtini ir taisyklingų formų vartai.
Tuomet tvora, kaip ir kieme esantys suoliukai, žibintai, sūpynės ir kiti smulkieji statiniai, išties tampa viena estetinės mažosios architektūros detalių“, – kalbėjo M.Žvybas.
Kokia tvora gražiausia pačiam architektui?
„Tokia, kai jos vaizdas neprislegia, kai ji neužgožia namo, kiemo ir bendro pastato vaizdo, atsiveriančio iš gatvės.
Tiesiog tai tvora, pro kurią einant žingsniai nei iš šio, nei iš to pasidaro lengvi“, – paaiškino architektas.
Žavisi japoniškais sodais
Lietuviai nėra abejingi ir japoniško sodo estetikai. Vis daugiau žmonių kviečiasi į talką apie tai nusimanančius kraštovaizdžio architektus ir ties savo namais ima puoselėti japonišką sodą.
Vienas svarbiausių jo elementų yra varteliai ir lengva, iš bambukų lazdelių surišta tvora. Mat vartai japoniškame sode turi simbolinę reikšmę – jie skiria išorinį pasaulį nuo vidinio.
Lengvos bambukų tvorelės japoniškam sodui suteikia savito grakštumo. Be to, tam tikros simbolinės prasmės turi ir virvelės, kuriomis rišant perregimą tvorą sutvirtinamos bambuko lazdos.
