Prie Kauno geležinkelio stoties M.K.Čiurlionio gatvėje stovi caro laikus menantis geltonas vienaaukštis medinukas. Abiejuose jo galuose veikia po barą.
Mažai kam į galvą gali ateiti mintis, kad šiame name vyksta ne tik komercinė veikla, bet ir gyvena žmonės.
Tačiau geriau įsižiūrėjus į namo fasado vidurinės dalies langus galima pastebėti, kad juos dengia tankios užuolaidos. Apėjus namą taip pat matyti, kad čia, visai greta geležinkelio bėgių, vedančių į Vilniaus pusę, gyvena kauniečiai.
Gyvena įdomioje vietoje
Šioje kelionių egzotika dvelkiančioje vietoje užaugusi ir dabar dirbanti kaunietė Lina Masaitienė tikino, kad jos šeimai ir kaimynams tai puiki vieta gyventi. Nei barų lankytojai, nei traukinių bildesys gyventojų netrikdo.
Geležinkelio stoties atstovai sakė, kad taip jau susiklostė, jog gyventojai nuo seno gyveno ir tebegyvena šioje vietoje.
Daugelis kauniečių ar į laikinąją sostinę atvykstančių svečių žino, kad jau kelis dešimtmečius prie pat perono, nuo kurio traukiniai išvyksta į Vilniaus pusę, stovinčiame name veikia du barai.
Tačiau pasirodo, kad M.K.Čiurlionio gatvės 18-uoju numeriu pažymėtame name yra dar ir 4 butai, kuriuose nuo seno gyvena kauniečiai.
Vieno name veikiančio baro darbuotoja L.Masaitienė pasakojo, kad ir pati užaugo šioje vietoje.
Būstą gavo senelis
Moteris prisiminė, kad kai vaikystėje namas buvo remontuojamas, ant pamatų suaugusieji buvo aptikę pastato pastatymo metus. Regis, tai buvo 1896-ieji.
Namas, kaip ir kiti keli medinukai aplink Kauno geležinkelio stotį, buvo statomas geležinkelininkams.
„Senelis buvo geležinkelininkas, tai ir gavo butą šiame name. Čia užaugo ir mano tėtis, vėliau ir aš. Čia iš gimdymo namų parsivežiau ir auginau savo vaikus. Kaimynystėje gyvena taip pat trečia senųjų geležinkelininkų karta“, – pasakojo moteris.
L.Masaitienė su savo šeima iš šių namų išsikraustė tik prieš 6 metus. Jos mama tebegyvena greta geležinkelio bėgių. Pastate esančio baro savininkai Linai pasiūlė dirbti barmene, ir moteris tikino, kad ji su malonumu eina į darbą, nes tai jos gimtos vietos.
Žaisdavo greta bėgių
L.Masaitienė pasakojo, kad prieš 30 metų aplink namą dar augo didelės obelys, alyvų krūmas.
Vieta, kurioje dabar įsikūręs baras ir dirba moteris, buvo administracinės stoties patalpos. Namo gale buvo langai su dabar užkaltomis langinėmis, per kuriuos būdavo parduodami bilietai.
Visoje kitoje pastato dalyje įrengti butai, kuriuose gyveno geležinkelyje dirbę žmonės.
Pati ji žaisdavo greta geležinkelio bėgių. Tėvai buvo įdiegę, kad ant jų nevalia lipti. Ji taisyklių laikėsi, ir į galvą nė nešaudavo minčių, kad gyvena greta gana pavojingos vietos.
Patogumus turėjo nuo seno
Dabar sename medinuke su barais yra 4 butai. Viename gyvena taip pat geležinkelyje dirbantis kaimynas. Kitame – kauniečių šeima. Trečias butas tuščias, nes ten gyvenusį senuką užpernai išsivežė vaikai.
L.Masaitienės mama įsikūrusi 15 kvadratinių metrų bute, kuriame yra vienas kambarys, tualetas, virtuvė.
Namo gyventojai nuo seno turėjo elektrą, tualetus, šaltą vandenį. Tik šildytis galėjo ir dabar tebegali kas kaip išmano – kietuoju kuru ar elektriniais prietaisais.
Apsauga ir tvarka patenkinti
Moteris pasakojo, kad visais laikais gyventi geležinkelio stoties teritorijoje buvo saugu. Ypač gerai tvarka ir drausmė prižiūrima paskutinį dešimtmetį.
„Apsaugos darbuotojai čia patruliuoja nuolat. Labai atidžiai tvarką stebi ir pačioje stotyje prie stebėjimo kamerų dirbančios moterys“, – tvirtino kaunietė.
Ji prisiminė neseniai greta stoties nutikusį įvykį, kai moteris automobiliu partrenkė dviratininką. Stoties budėtoja tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą ir pati atbėgo pažiūrėti, ar vaikinas nesusižalojo.
Apie stotyje dirbančius apsaugos darbuotojus žino ir name esančių barų lankytojai, todėl jie nedrįsta trukdyti vietos gyventojų ar veržtis į jų teritoriją.
„Todėl kai pas mamą atsivedu vaikus, juos drąsiai išleidžiu nueiti į parduotuvę. Nebijau, kad pakeliui juos kas nuskriaus“, – sakė moteris.
L.Masaitienė pasakojo, kad kauniečiai ir miesto svečiai anksčiau belsdavosi į namų langus ir klausdavo, ar ne čia bilietų kasa. Kelis kartus žmonės prašė pagalbos, nes buvo pasijutę blogai.
Greta įėjimo į L.Masaitienės motinos butą yra mažas lopinėlis žemės. Jame auga daili žolė ir dekoratyviniai augalai. Sklypelis aptvertas tvora.
„Tvorą apsitvėrėme tik tam, kad vaikai neišbėgtų į geležinkelio stoties teritoriją ir turėtų kur žaisti“, – pasakojo moteris.
Triukšmas miegoti netrukdo
Ar įmanoma ramiai ilsėtis ar miegoti gyvenant visai greta geležinkelio bėgių?
Moteris tvirtino, kad traukinių griausmo nė negirdinti.
„Ir pati čia augau, ir kai pagimdžiau savo vaikus, juos čia parsivežiau.
Matyt, mes taip pripratę prie jų dundėjimo, kad nekreipiame dėmesio. Žinau, kad ir kaimynai taip pat sako“, – pasakojo L.Masaitienė.
Kai kaunietė ištekėjo, jos vyras taip pat įsikūrė uošvės namuose. Moteris sakė, kad sutuoktinis tik pirmas kelias savaites reagavo į atvykstančius ir išvykstančius traukinius. Vėliau garsai miegoti nebetrukdė.
Į traukinius pavėluoja
L.Masaitienė pasakojo, kad nei jos mama, nei ji pati traukiniais nevažinėja. Naudojasi savo automobiliu.
„O kai vyras dar mokėsi Kaišiadoryse, į traukinį visada pavėluodavo, nors iki jo nuo namo durų – 10 žingsnių. Taip nuolat nutikdavo ir vienam bičiuliui. Ne veltui sakoma, kuo arčiau bažnyčia, tuo toliau Dievas“, – juokėsi moteris.
L.Masaitienė sakė, kad nei jos šeimai, nei kaimynams Geležinkelio stoties vadovybė niekada nesiūlė keisti gyvenamosios vietos ir perpirkti gyventojų būstus.
„Gal mama ir kraustytųsi, jei galėtų įsigyti būstą kur miesto centre. Tačiau čia gyventi geriau, saugiau ir patogiau nei atokesniuose mikrorajonuose“, – sakė L.Masaitienė.
Išpirkti namo neplanavo
Olegas Slepakovas
Įmonės „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ direktorius
„Namų, esančių geležinkelių stočių teritorijoje, Lietuvoje nėra daug.
Kaune, M.K.Čiurlionio gatvėje, esantis 18 numeriu pažymėtas namas – vienas iš tokių. Jis iš karto buvo statytas geležinkelininkams. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, būstai buvo privatizuoti.
„Lietuvos geležinkelio“ atstovai jo niekada neplanavo išpirkti, todėl gyventojai taip ir liko čia gyventi.“
Suskaičiavo 16 medinukų
Į Kauno medinės architektūros „Archimedė“ duomenų bazę architektūros specialistai, vadovaujami daktarės Ingridos Veilutės, yra įtraukę 16 medinių geležinkelininkų namų.
Jie buvo statomi XIX amžiaus pabaigoje aplink geležinkelio stotį Geležinkelių valdybos iniciatyva šios žinybos tarnautojams ir darbininkams.
Namuose, pastatytuose dabartinėse M.K.Čiurlionio, Tunelio gatvėse, A.Juozapavičiaus prospekte, buvo įrengta po 6–8 butus.
Visų namų išorė buvo dekoruota panašių motyvų drožiniais, primenančiais Rusijos medinę architektūrą. Šie namai nuodugniau netyrinėti, tik paviršutiniškai aprašyti.
