Šiemet Kauno savivaldybė pradėjo naują – paveldotvarkos programą.
Pagal ją kultūros paveldo objekto statusą turinčių ar į savivaldybės saugomą kultūros paveldo teritoriją patenkančių statinių valdytojai gali gauti iki 50 procentų lėšų, kurias išleidžia tokių pastatų paveldosaugos tvarkybos darbams.
Tokia galimybe šiemet pasinaudojo 3 objektų gyventojai bei valdytojai. Jie lėšų iš savivaldybės jau gavo. Dviejų nuosavų namų gyventojai atnaujinti savo būstus jau baigia.
Trečio objekto – sarginės – restauravimo darbai dar tik bus pradėti.
Gyventojai pasakojo, kad reikėjo nemažai kantrybės ir pastangų, kad galėtų atnaujinti paveldosaugininkų saugomus namus. Ypač sunku buvo rasti specifinį darbą išmanančių darbininkų.
Pastatas švyti nauju stogu
Paveldosaugininkų teigimu, kitais metais naujai programai pinigų bus skirta dar daugiau, o kauniečiai ja vis aktyviau domisi.
Vienas iš namų, kurio paveldotvarkos darbams savivaldybė skyrė lėšų, stovi Žaliakalnyje. Vydūno gatvės 17-asis pastatas jau švyti nauju stogu, naujomis fasado dailylentėmis, langais ir durimis. Jo atnaujinimo darbai juda link pabaigos.
Šiame name gyvenanti Zita Jokimienė pasakojo, kad gyvenamąjį namą sau suprojektavo ir 1925 metais pasistatė jos uošvis architektas Antanas Jokimas.
Jis 1922–1940 metais dirbo Kauno savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, buvo vienas iš tuo metu kurto Kauno plano kūrėjų.
Architektūrologas Vaidas Petrulis įsitikinęs, kad architektas pasistatė vieną unikaliausių XX amžiaus antrojo dešimtmečio laikinosios sostinės medinių statinių. Namas imitavo baroko stilių, tačiau laikomas istorinio tautinio stiliaus pavyzdžiu.
A.Jokimas pastatė dviejų aukštų medinėmis dailylentėmis apkaltą namą su mansarda. Skardinis stogas – dvipakopis, su šviesolangiais ir įgilintais langais. Pirmojo aukšto langai turėjo apvadus. Pagrindinį įėjimą puošė įmantrūs neobarokinio stiliaus elementai.
Meistrų rasti buvo sunku
Dabartinė namo šeimininkė brangina savo uošvio statytą būstą. Tačiau prieš 3 metus visiškai prakiuro jo stogas, ir vanduo į namus tekėjo upeliais. Reikėjo ir viso namo fasado remonto.
„Norėjome atlikti daugiau darbų, namą apšiltinti. Iš savivaldybės sužinojome, kad jie gali finansuoti tik dalį tokių darbų, kurie susiję su paveldo atnaujinimu, o statybos darbų nekompensuoja. Tačiau ir tokia galimybe pasinaudojome“, – sakė Z.Jokimienė.
Moteris pasakojo, kad ilgai užtruko projekto derinimo darbai. Taip pat sunku buvo rasti ir darbininkų.
„Daugelis tvarkyti paveldo objektų nenori arba nemoka. Vis dėlto pagaliau Kaune tokių specialistų pavyko rasti“, – džiaugėsi moteris.
Dabar namo stogas jau uždengtas nauja skarda. Jis, kaip ir vos namą pastačius, vėl nudažytas raudonai. Namas apkaltas tokios pat formos, kaip anksčiau, medinėmis dailylentėmis. Įstatyti autentišką formą atkartojantys mediniai langai ir durys.
Z.Jokimienė sakė, kad dar reikia pritaisyti langų ir durų apvadus.
Medinuku grožisi praeiviai
Dar vienas pagal paveldotvarkos programą baigiamas naujinti namas stovi taip pat Žaliakalnyje. Aukštaičių g. 36 medinuko fasadas sparčiai dažomas žaliais dažais.
Šio namo gyventoja Elena Klangauskienė pasakojo, kad 1930 metais statytame name gyvena jau 57 metus.
„Man jis labai brangus ir gražus. Kauniečiai dažnai sustoja juo pasigrožėti. Užsieniečiai prie jo fotografuojasi, domisi pastato istorija“, – pasakojo moteris.
Todėl kaunietei rūpėjo, kad pastatas vėl sužibėtų visu gražumu. Gyventojai patys susiremontavo seną skardinį stogą ir pinigų iš savivaldybės prašė pastato fasadui nudažyti.
Aplankė daugybę įmonių
Tarpukariu šis dviejų aukštų medinis namas buvo statomas kaip butai, skirti nuomai. Abiejuose jo aukštuose buvo po du butus. Kiekviename jų – po 3 kambarius su virtuve. Dar vienas kambarys buvo įrengtas mansardoje.
Patraukliausias buvo namo fasadas. Įdomiai ir dabar atrodo rizalitai su aukštais frontonais, erkeriai, skirtingų dydžių ir formų langai, dekoratyviai išdėstytos apdailos lentelės bei reljefinė ornamentika.
Dabartinė namo gyventoja pasakojo, jog jame įsikūrusios dar 6 šeimos. Todėl su visais kaimynais sutarti, kad namą reikia perdažyti, buvo sudėtinga. Tačiau jai tai pavyko.
E.Klangauskienė aplankė net 25 įmones, kol rado, kas pigiausiai perdažytų namo fasadą. Dabar pastatas vėl po truputį atgauna autentišką žalią spalvą.
Sena sarginė apgriuvo
Vilijampolėje, Ligoninės gatvėje 10, veikia Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų Kauno vaikų raidos klinika „Lopšelis“. Prie pastatų komplekso tvoros stovi sena sarginė.
Jai atnaujinti įstaigos darbuotojai taip pat gavo iš savivaldybės dalį lėšų.
„Lopšelio“ direktorė Audronė Prasauskienė pasakojo, kad vaikų raidos klinikos pastatų kompleksas statytas 1929–1931 metais. Už 1,5 milijono litų, kuriuos skyrė tuometinė vyriausybė, buvo pastatytas statinys beglobiams kūdikiams.
Tuo pat metu iškilo ir sarginė. Pastatų kompleksas yra kultūros paveldo objektas. Visas kompleksas prižiūrimas, tačiau senoji sarginė gana apgriuvusi, kiauras ir aplūžęs šiferio stogas.
„Norime ne tik atkurti paveldo objektą. Sarginė mums ir šiandien reikalinga, nes teritoriją sargai prižiūri ir dabar, bet glaudžiasi kitose patalpose“, – pasakojo A.Prasauskienė.
Dalį pinigų, kuriuos naudos sarginei atkurti, įstaiga jau gavo. Prieš savaitę pasirašė sutartį ir su juos atliksiančiais rangovais. „Lopšelio“ vadovė mano, kad sarginė bus atstatyta iki šių metų pabaigos.
Gyventojai nauja programa domisi vis aktyviau
Saulius Rimas
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Šiemet naujai paveldotvarkos programai iš miesto biudžeto buvo skirta 29 tūkstančiai eurų.
Programa pasinaudoti ketino 5 pastatų valdytojai. Du iš jų nepateikė visų reikalingų dokumentų. Todėl lėšos buvo skirtos trims objektams.
Gyvenamojo namo, esančio Vydūno alėjoje 17, paveldo tvarkybos darbams skirta 13 tūkst. 108 eurai. Aukštaičių gatvės 36-ojo namo atnaujinimo darbams – 6 tūkst. 913 eurų. Sarginės restauravimo darbams Lopšelio gatvėje 10 – 5 tūkst. 815 eurų.
Kai visų objektų paveldo tvarkybos darbai bus baigti, specialistų komisija vertins, ar viskas padaryta laikantis projektų ir kaip darbai atlikti. Jei bus rasta pažeidimų, pinigus jų gavėjams gali tekti ir grąžinti savivaldybei.
Kauniečiai, gyvenantys kultūros paveldo objekto statusą turinčiuose statiniuose arba pastatuose, kurie patenka į savivaldybės saugomą kultūros paveldo vietovę, vis aktyviau domisi nauja programa. Klausimų apie ją gauname kasdien.
Naujas paraiškas gauti dalinį finansavimą tokiems pastatams tvarkyti pradėsime priimti kitų metų pradžioje. Kol kas planuojama, kad tam 2016 metais bus skirta 200 tūkst. eurų.
Žinau, kad kai kurių kitų miestų savivaldybės yra patvirtinusios panašią į mūsiškę paveldo tvarkybos darbų dalinio finansavimo tvarką. Tačiau Kaunas – pirmasis miestas, kuris ne tik parengė dokumentus, bet ir skyrė lėšų. Jas gyventojai ar pastatų valdytojai jau gavo.“
