Vieną turtą parduoda du brokeriai
Jei nekilnojamojo turto skelbimų portale pastebėjote du vienodus skelbimus su skirtingais kontaktiniais asmenimis, reikėtų žinoti, jog tai ne atsitiktinė klaida, o vienas iš būsto pardavėjų stengiasi surasti pirkėją ne jo atstovaujamam objektui. „Brokeriai tiesiog nukopijuoja parduodamo būsto skelbimą, įkelia tas pačias nuotraukas ir prideda savo telefono numerį, o vėliau, atsiradus pirkėjui, derasi dėl komisinių dalybų su tikruoju būsto pardavėju“, – „Lietuvos NT brokerių forumo 2015“ konferencijoje kalbėjo Viktoras Račkovskis, agentūros „Centro kubas“ turto vertintojas bei LNTAA etikos komisijos narys.
Pastebima, jog šiuo metu Vilniuje tokios brokerių darbo praktikos beveik nėra, tačiau Klaipėdoje vis dar tokių atvejų pasitaiko. Nors galiausiai būsto pirkėjas yra surandamas ir atrodytų, jog brokerio darbas sėkmingai atliktas, vis dėlto pasitikėti ir toliau bendradarbiauti su tokiu specialistu gali būti pavojinga, nes jo elgesys prieštarauja etikai.
Dažna problema – brokerio apatija
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės samdosi nekilnojamojo turto agentus, yra noras kuo greičiau parduoti ar įsigyti norimą turtą. Tačiau klientams tenka bendradarbiauti ir su neefektyviai dirbančiais, apatiškais brokeriais, kurie pasirašydami sutartį su klientu nurodo, jog klientas negali keisti brokerio, tačiau patys užsiimti savo veikla neskuba.
„Pasitaiko atvejų, kai populiarus objektas neparduodamas pusę metų ir ilgiau, taip brokeris gali pažeisti bendradarbiavimo sutartyje numatytą pardavimo laikotarpį. Tuomet klientai kreipiasi į mus, nes įžvelgia, jog neparduotas būstas yra brokerio, o ne kainos ar objekto kaltė“, – teigė V.Račkovskis.
Atvesti klientai – nebūtinai tikri
Parduodate būstą savo jėgomis, tačiau su jumis susisiekė nekilnojamojo turto brokeris, siūlydamas jau rytoj atvesdinti potencialius klientus? Atrodo, jog tai yra ideali situacija, tačiau į ją patekus derėtų nepamiršti atsargumo, mat nesąžiningai dirbantys brokeriai gali į namus atvesti fiktyvius klientus, kurie net neieško būsto. Taip elgiamasi tam, kad tarp kliento ir brokerio būtų sudaryta bendradarbiavimo sutartis, o galiausiai agentas už sėkmingą pardavimą gautų komisinius, kitaip tariant, fiktyvūs klientai čia tampa paskata nusisamdyti brokerį. „Išties esame girdėję apie tokius atvejus ir žinome, jog vyksta tokia veikla, tačiau skundų kol kas nesame gavę“, – patvirtino V.Račkovskis.
Skiriamos minimalios bausmės
Neprofesionaliu brokerio darbu nepatenkinti klientai ar tai pastebėję kolegos iš kitų nekilnojamojo turto agentūrų gali kreiptis į LNTAA etikos komisiją, kuri svarsto gautus skundus ir pritaiko bausmes. Deja, nuobaudos nėra tokios didelės, kaip nukentėjusiesiems norėtųsi. Komisija brokeriui gali skirti pastabą, sunkesniu atveju pastaba yra skelbiama viešai ir matoma LNTAA tinklalapyje, o didžiausia nuobauda – brokerio pašalinimas iš asociacijos narių.
„Gavę skundų dėl brokerių, kurie nėra asociacijos nariai, žmonėms rekomenduojame kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą. Nors tiesiogiai padėti negalime, tačiau gautas skundas nedingsta, tą informaciją išsaugome ir panaudotume ją tuo atveju, jei skundžiama agentūra ar brokeris planuotų įstoti į asociaciją“, – teigė V.Račkovskis.
Pašnekovas pastebėjo, jog pasitaiko atvejų, kai į etikos komisiją kreipiasi klientai, aprašydami neetišką brokerių elgesį, tačiau vėliau išaiškėja, jog tokie skundai yra bandymas panaikinti tam tikras sutarties sąlygas, kurių klientas norėtų išvengti. „Kiekvienam besikreipiančiam nusiunčiame klausimyną ir tokiu būdu toliau sprendžiame situaciją. Jei klientas nusprendžia neatsakyti į mūsų pateiktus klausimus, suprantame, jog daugiau pretenzijų jis neturi“, – aiškino LNTAA etikos komisijos narys.
