Tiesa, 10 kv. metrų sandėliukų čia neparduoda.
„Butai šiame name yra 500 „kvadratų“, o kainos prasideda nuo 28 tūkst. eurų už kvadratinį metrą“, – atsainiai parodęs į aukso spalvos apdaila švytintį pastatą, tarė mus po Šanchajų pavedžioti apsiėmęs savanoris gidas.
Tiesa, jis netrukus nuramino – visai šalia yra ir pigesnių butų. Ne tokie išvaizdūs, smarkiai peraugusius lietuviškus Vilniaus Perkūnkiemio daugiaaukščius primenantys du pastatai taip pat stovi pačiame centre. Beje, bet kokį džiaugsmą atšaldė „geresnės kainos“ įvardijimas. „Juose butų kainos nuo 20 tūkst. eurų už kvadratinį metrą“, – kiek sarkastiškai šypsodamasis ištarė tas pats gidas. Akivaizdu, kad kaina gerokai viršija jo išgales.
Išties, net pamačius restorano kainas šiame rajone, sunku patikėti, kad tarp 24 mln. Šanchajaus gyventojų atsirastų bent keli procentai galinčių tiek susimokėti. Tačiau faktas lieka faktu – butai čia toliau brangsta.
Labiausiai brango patys prabangiausi butai brangiausiame mieste. Per metus 5 proc. brangiausių Šanchajaus butų pabrango 10,7 proc.
Analitikai nurodo, kad, Kinijai atšaukus vieno vaiko politiką („Ir mums pradėjo trūkti kvalifikuotų žmonių“, – paaiškino priežastį gidas), butai šalyje brangs toliau. Prie to prisidėjo ir paskolų išdavimą paprastinantis bei palūkanas mažinantis Kinijos bankas.
Tačiau išties augančiuose lyg grybai dangoraižiuose miestų centruose butai kainuoja vis daugiau, nes krizių iškankinti turtuoliai neranda kur dar patikimai investuoti turimų lėšų perteklių.
Tai paaiškina ir Šanchajaus butų kainas. Nors, palyginti su Monaku, kur už milijoną dolerių nusipirksi 17 kv. metrų, čia dar visai pigu.
Užtat niekas nepaaiškina, kodėl aukščiausią Šanchajaus dangoraižį kažkas nutarė padaryti tokios formos, kad dabar 632 m statinio niekas kitaip ir nevadina, tik „Big Dick“.
Hmm, gidas aišku juokavo, bet debesyse viršūnę slėpusio statinio forma išties įtartinai priminė… Kaip čia pasakius korektiškiau?.. Į žemę smingantį samurajaus kardą, kainavusį 2 mlrd. eurų. Jei supratote, apie ką aš čia…