Kaune mokyklos vienur uždaromos dėl mokinių stygiaus, o kituose miesto rajonuose jų stinga. Štai Veršvų vidurinės mokyklos pradinių klasių filialo, esančio Romainiuose, pradinukai mokosi ne tik ankštose, bet ir sveikatai pavojingose patalpose.
Romainių gyventojai ir mokyklos bendruomenės nariai vieningai tikino, kad vaikai mokosi antisanitarinėmis ir net pavojingomis sąlygomis. Visi ne vienus metus svajoja apie pastato rekonstrukciją ar naują mokyklos priestatą.
Tačiau iš besikeičiančių Kauno politikų Romainių gyventojai iki šiol girdėdavo vien pažadus. Dabartinis Kauno vicemeras Povilas Mačiulis sakė, kad palaikytų seno pastato rekonstrukcijos projektą, nes naujo mokyklos priestato statyba kainuotų per brangiai.
Mokykla griūva ir pelija
Kitos senos Žaliakalnyje esančios pradinės mokyklos likimas taip pat liūdnas. Ją planuojama ne remontuoti, o uždaryti.
Romainių mikrorajone esanti pradinė mokykla pradėjo veikti 1968 metais. Ji buvo įkurdinta sovietmečiu statytame nuosavame name, prie kurio prilipdytos kelios naujos patalpos.
Nuo to laiko mokykla niekada kapitaliai nebuvo remontuota. Todėl dabar pastatas, kuriame mokosi mažieji kauniečiai, atrodo apgailėtinai.
Priestato grindys ir lubos skyla, nes statinys vis labiau juda ir grimzta. Tai matyti ir iš tarpduriuose atsiradusių plačių plyšių.
Tualetuose įsimetęs pelėsis. Administracijai skirtose patalpose taip šalta, kad jose įmanoma tik trumpai pabūti apsivilkus paltus.
Mokyklos valgykla primena gūdų sovietmetį. Senos medinės durys šiurpina kiauromis rankenoms skirtomis angomis. Iš faneros pagaminta pertvara sukalta negrabiai. Mediniai stalai, suolai ir senos metalinės kėdės tarnauja mažiausiai 40 metų.
Tokiomis ne tik neestetiškomis, bet ir antisanitarinėmis bei net gyvybei pavojingomis sąlygomis čia mokosi Romainiuose gyvenantys pradinukai.
Bijo dėl vaikų saugumo
Vis labiau griūvanti mokykla 2010 metais buvo prijungta prie Vilijampolėje esančios Veršvų vidurinės mokyklos. Jos direktorė Jolanta Gulbinienė nieko neslėpdama vedžiojo po patalpas ir rodė apgailėtiną pastato būklę.
Mokyklos vadovė sakė, kad darbuotojai su tėvais kasmet bando atlikti kosmetinį remontą, bet iš esmės sutvarkyti mokyklos nepajėgia.
„Higienos pasą mokykla yra gavusi 2012 metais, nes vis pasiremontuojame. Tačiau iš esmės vaikai mokosi antisanitarinėmis sąlygomis“, – apgailestavo J.Gulbinienė.
Pasak direktorės pavaduotojo ūkiui Iroldo Jurevičiaus, po pastatu esantis gruntas smėlingas ir durpėtas, jį plauna požeminiai vandenys. Todėl patalpos, pastatytos ne ant pamatų, smenga.
„Pažvelkite, grindyse ir lubose matyti plyšiai. Tai pavojinga“, – įsitikinęs vyras.
Dėl vaikų saugumo neramu ir Romainių bendruomenės centro pirmininkei Violetai Visockienei.
„Taip jau pas mus yra. Kol vaikas neįkrenta į šulinį, jo neuždengiame. Matyt, remonto sulauksime tik tada, kai ant vaiko užkris tinko gabalas“, – emocijų neslėpė moteris.
Nusidriekia automobilių eilės
Kita Romainių gyventojų problema yra tai, kad mokykla ne tik apleista, bet ir labai maža.
Čia mokosi 100 vaikų. Jie vos išsitenka 5 ankštose klasėse. Valgykloje vienu metu gali pietauti tik dviejų klasių mokiniai.
Aktų salėje, kuri žiemą naudojama ir sportui, taip pat visi mokiniai netelpa.
Tai vienintelė naujai suremontuota patalpa, kur mokyklos bendruomenei būtų smagu rinktis. Tačiau rugsėjo 1-osios šventės metu joje tilpo tik vienos klasės vaikai su tėvais. Kiti lyjant lietui būriavosi lauke.
Todėl Romainių bendruomenė ir mokyklos vadovybė svajoja ne tik apie seno pastato rekonstrukciją, bet ir apie priestatą.
V.Visockienė pasakojo, kad rytais 7 val. 30 min. Romainiuose susidaro nepaprastos automobilių spūstys. Jose užstringa apie 500 automobilių, judančių 30 kilometrų per valandą greičiu.
„Tai Romainiuose gyvenantys tėvai į mokyklas veža savo vaikus. Daugiausia jų mokosi Šilainiuose. Todėl Romainiams labai reikia didesnės mokyklos“, – tikino V.Visockienė.
Vietų poreikis didžiulis
Mokyklos direktorė J.Gulbinienė sakė, kad apklausus paaiškėjo, jog Romainiuose norėtų mokytis mažiausiai 400 moksleivių. Socialiniuose tinkluose tėvai teigė, kad reikėtų net 800 vietų mokyklos.
Tam pritarė ir bendruomenės centro pirmininkė.
„Miesto rajonas plečiasi. Čia kuriasi pasiturintys kauniečiai. Žvelgiant į perspektyvą būtinai reikia rekonstruoti seną pastatą ir greta pastatyti naują priestatą“, – tvirtino moterys.
To paties siekia ir Romainiuose gyvenantys kauniečiai. Viena jų Sandra Klėjienė pasakojo, kad Romainių pradinėje mokykloje mokėsi jos duktė, dabar pirmąją klasę lanko ir sūnus.
„Mokyklai labai reikia remonto. Bet man dar pasisekė, kad vaikai lanko pamokas greta namų. Daugybė tėvų kiekvieną rytą vargsta veždami vaikus į kitas mokyklas“, – sakė moteris.
Projektas buvo parengtas
Naujo mokyklos priestato Romainių bendruomenė ir pedagogai prašo ne vienus metus. 2010 metais savivaldybė priestatui skyrė sklypą, buvo parengtas ir priestato techninis projektas.
Paskaičiuota, kad priestatui reikėtų beveik 18 mln. eurų.
„Tada kainos buvo išpūstos. Dabar jas reikėtų perskaičiuoti“, – įsitikinusi mokyklos direktorė.
Romainių gyventojai džiaugiasi nors tuo, kad savivaldybė neperdavė sklypo į jį pretendavusiam prekybos centrui.
Antrą aukštą statyti galėtų
Svajodami apie priestatą, mokyklos atstovai siekia atnaujinti bei išplėsti bent jau seną mokyklos pastatą. Dėl to įvairūs raštai ir prašymai savivaldybei pateikiami nuo 2013 metų.
Šiemet buvo atlikti mokyklos pastato inžineriniai ir geologiniai tyrimai. Mokyklos direktorės pavaduotojas ūkiui I.Jurevičius rodė dokumentus, iš kurių matyti, kad specialistai nustatė, jog ant senų pamatų, sutvirtinus dabartines patalpas, būtų galima pastatyti antrąjį aukštą.
Tada mokykloje būtų įrengta 11 klasių. Tilptų apie 200 vaikų.
Išeičių bando ieškoti
Mokyklos direktorė ir Romainių bendruomenės nariai teigė, kad miesto politinės jėgos ir vadovai vis keičiasi, jų duoti pažadai taip ir nevykdomi.
„Mums atsako, kad mieste mokinių mažėja, mokyklos uždaromos. Todėl statyti naujos mokyklos nėra prasmės.
Manau, kad viena išeičių būtų, jei savivaldybė parduotų vieną seną pastatą ir pinigus skirtų mokyklos mūsų rajone statyboms“, – sakė V.Visockienė.
Mokyklos direktorė J.Gulbinienė teigė, jog pati ieško būdų, kaip gauti lėšų bent jau mokyklos rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Tačiau kol kas nei pati radau, nei kas galėjo patarti, kaip jų gauti. Tokio finansavimo projektų, pagal kuriuos mes galėtume pretenduoti į pinigus, kol kas nėra“, – sakė J.Gulbinienė.
Todėl Romainių gyventojai sakė matantys vienintelę išeitį – padėti jiems gali tik savivaldybės atstovai.
Kiaurą mokyklą planuojama uždaryti
Šių metų pavasarį buvo sunerimę Kaune, Žaliakalnyje, esančios Vinco Bancevičiaus pradinės mokyklos pedagogai ir mokinių tėvai.
Pasigirdo kalbų, kad mokyklą ketinama uždaryti, nes joje nėra valgyklos, sporto salės, pro kiaurą stogą šlampa sienos. Atnaujinti seną pastatą kainuotų 600 tūkst. eurų, bet tai neapsimoka.
Mokinius planuojama perkelti į Aleksandro Puškino bei Petrašiūnų humanitarinę mokyklas, mokytojams pasiūlyti naujas darbo vietas. Tai numatyta 2016 – 2020 metų Kauno švietimo ir ugdymo pertvarkos plane.
Laikinai direktorės pareigas einanti Lina Abramavičienė sakė, kad gruodžio pradžioje vyks konkursas direktoriaus pareigoms eiti. Tada ir paaiškės, ar jis stengsis, kad mokykla išliktų, ar ji vis dėlto bus uždaryta.
Pritarė rekonstrukcijai
Povilas Mačiulis
Kauno vicemeras
„2011 m. Romainių pradinės mokyklos problemą spręsti buvo bandoma šiame miesto rajone pastatant modulinį laikiną pastatą. Bet paskaičiuota, kad jei jis po 5 metų nebeatitiks poreikių, taps per mažas, jo statyti neapsimoka.
Naujo pastato Romainių mokyklai statyti neturime už ką. Be to, jei Romainiams skirtume pinigų naujam statiniui statyti, kaip į tai reaguotų kitų miesto rajonų gyventojai, kur mokyklos taip pat nerenovuotos?
Dabar skaičiuojame, kiek kainuotų esamo nedidelio pastato rekonstrukcija. Jei mokyklai reikėtų paprasto remonto, jį buvo galima atlikti dar šia vasarą. Tačiau reikia kur kas didesnio architektūrinio ir urbanistinio sprendimo. Po kelių mėnesių tikslesnius skaičius turėtume žinoti.
Pinigų bus galima ieškoti Europos Sąjungos fonduose, kurie remia švietimo infrastruktūros gerinimą. Šie projektai įsibėgės kitais metais. Dalis lėšų gali būti skirta iš miesto savivaldybės biudžeto. Taip pat miestas galėtų pinigų ir skolintis.
Tuo pat metu dėl ugdymo įstaigų perspektyvos kalbamės su Kauno rajono valdžia, nes nemažai kauniečių gyvena rajone, kur nori mokytis jų vaikai, kaip ir nemažai Kauno rajono gyventojų norėtų, kad jų vaikai mokytųsi mieste.“
