Pirmomis naujų metų dienomis paspaudęs šaltukas privertė namuose šilčiau apsirengti ir pradėti taupyti pinigus vilniečius, gyvenančius blogiausiai apšltintuose, daugiausiai šilumos išeikvojančiuose namuose. „Šalčmirių namų“ sostinėje per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, užvirus renovacijos bumui. Bet nespėjusiems laiku įšokti į renovacijos traukinį lieka melsti šiltos žiemos: būsto atnaujinimo programų ateitis – neaiški.
Vilniaus senamiestyje, K.Vanagėlio gatvėje esantis daugiabutis įtrauktas į energetikų „šaltąjį sąrašą“. Tik 8 butų namas, užimantis 248 kv.m. plotą, suvartoja 7,2 megavatvalandžių (Mwh) šilumos, esant 4 laipsnių temperatūrai lauke.
Palyginimui: naujos statybos Pavilnionių gatvės 33-ojo namo gyventojai panašų kiekį, 8,9 Mwh suvartoja apšildyti patalpoms, apimančioms 2 tūkst.352 kvadratinius metrus („Vilniaus energijos“ duomenimis – red.).
Šalta ir katėms
K.Vanagėlio gatvės 9-ojo namo senbuvė, 60 metų Valentina sakė, kad prie vėsių kambarių žiemą ji pripratusi. Antradienį, kai už lango spirgino -17 laipsnių šaltukas, kambariuose buvo apie 17 laipsnių šilumos. Nors radiatoriai buvo gana karšti, ant jų išsidrėbę snaudė vilnietės augintiniai, riebūs katinai.
„Šaltoka pas mus, namas senas. Anksčiau iš viso blogai buvo, tik kai plastikinius langus sudėjome, sienas apšiltinome, jau pakenčiama. Bet mokėti už šildymą tenka labai daug. Pensijos neužtenka, dirbu dar“, – kalbėjo Valentina.
Už šildymą lapkričio mėnesį, kurio metu laikėsi teigiama temperatūra, moteris mokėjo apie 50 eurų – už mažiau kaip 30 kvadratinių metrų butą.
Tačiau gerai pasukę galvas ir nepagailėję investicijų, šaltuose namuose gyvenantys vilniečiai įsirengia šiltus butus.
Tame pačiame name K.Vanagėlio gatvėje gyvenantis Virginijus jam priklausančią namo dalį ne tik apšiltino. Jis nepagailėjo investicijų ir įsigyjo elektrinį šildymo katilą. Ne bet kokį, o išmanų.
Šildosi elektra
„Katilą galima programuoti, nustatant norimą šilumą tam tikram laikui. Pavyzdžiui, kai išeiname į darbą, nustatome 18 laipsnių temperatūrą. Naktį, kai taikomas mažesnis tarifas, temperatūrą galima pakelti“, – katilo privalumus aiškino vilnietis.
Elektrinis katilas prijungtas prie įprastų, vandeniu šildomų radiatorių.
Virginijus mano, kad nors elektra brangi, šildymas naudojant jos energiją nėra labai brangus.
„Nežinau, kiek mokėsime už šildymą dabar, kai atšalo. Bet pavyzdžiui pernai už gruodį mokėjome apie 250 litų, taigi nemanau kad labai daug, nes mūsų buto šildomas plotas – apie 100 kvadratinių metrų“, – pasakojo Virginijus.
Tiesa, antrą aukštą apšildyti elektriniam katilui padeda ir židinys. Kiek kainavo tokia komfortiška šildymo įranga, vilnietis kukliai nutylėjo, bet pripažino: daug.
„Ne vien pas katilas sudarė kainą. Reikėjo pasidaryti ir patvirtinti projektą, įsirengti trifazę liniją“, – aiškino vyriškis.
Bijo renovacijos
Kiaurai perpučiamo daugiabučio Naugarduko g.56 iš anksto virkavo, kad tik už vieną šaltą sausio savaitę teks mokėti tiek, kiek pernai per visus tris šiltos žiemos mėnesius.
Tačiau šio namo gyventoja, 50 metų Svetlana sakė, kad apie renovacija ji ir kaimynai net negalvoja.
„Iš kur mes paimsime tiek pinigų? Dauguma mūsų namo gyventojai – pensininkai. Pagaliau, žiemos nešaltos, kelios dienos dabar tik. Mūsų amžiui užteks, ne visi pagaliau pas mus ir moka už šildymą“, – atkirto moteris.
Svetlana, kaip paaiškėjo, nėra net girdėjusi apie būsto renovacijos programą, pagal kurią valstybė skiria kompensaciją. Apie tokias programas negirdėjo ir šio namo gyventoja, 70 metų Ona Cinelienė.
Senjora džiaugėsi, kad jos būstas šiltas, nes yra ne prie sienos, o per vidurį tarp kitų butų. Bet tik už 25 kvadratinių metrų dviejų kambarių šildymą praėjusių metų gruodį ji sumokėjo 258 litus.
Paaiškėjo, kad dalis senyvo amžiaus vilniečių linkę plūsti valdžią ir energetikus, bet nerenovuoti savo būstų. O juk šildymo ekonomijos skirtumai akivaizdūs: pavyzdžiui, sovietinės statybos 1 tūkst. 880 kv.m ploto namui Naugarduko g.56 apšildyti, esant 4 laipsnių temperatūrai lauke, sueikvojama 34 Mwh energijos.
Panašaus ploto. Bet renovuotas daugiabutis Žirmūnų g.128 tomis pačiomis oro sąlygomis suvartoja dvigubai mažiau – tik 15 Mwh šilumos.
Deja, šalti ir brangiai mokėti senuose daugiabučiuose vilniečius verčia ne tik renovacijos baimė. Būsto atnaujimimo programa, apie kurią dar neseniai garsiai trimitavo Aplinkos ministerija – stringa. Daugiabučiams, gavusiems statybos leidimus juos renovuoti, reikalinga apie 250 milijonų eurų paramos. Bet kol kas šiemet tikimasi sulaukti tik 50 milijonų eurų.
