Apsukrūs pardavėjai sugeba ne tik pelningai parduoti dalį buto, bet ir sėkmingai išvengti statybas prižiūrinčių instancijų baudų.
Tokių atvejų pastaraisiais metais – apstu. Vienas pavyzdžių – daugiau nei prieš metus užbaigta gyvenvietė „Bajorų perlas“. Miškingoje Vilniaus vietoje teisiškai galima tik dvibučių namų statyba.
Tačiau projektą įgyvendinusi bendrovė „Greitistos statyba“ įsigudrino dalį čia stovinčių dvibučių paversti neoficialiais daugiabučiais.
Kitaip tariant, erdvius 60–80 kvadratinių metrų butus padalyti į dvi ar net tris dalis.
Vos iškaulijo avansą
„Dar nesibaigus statyboms – 2014-ųjų vasarą – viename šių dvibučių buvau išsirinkusi 54 kvadratinių metrų ploto butą.
Su bendrove sudarėme preliminarią pirkimo sutartį, sumokėjau avansą.
Tačiau sutartyje nebuvo nurodyta, kad iš tiesų perku ne atskirą butą, o tampu tik patalpų bendraturte“, – pasakojo viena iš buvusių „Greitistos statybos“ klienčių.
Įmonė buvo įsipareigojusi įteisinti ir parduoti turtą iki tų metų rugpjūčio pabaigos, tačiau procesą vis vilkino.
Galiausiai pardavėjai pripažino, kad teisiškai negali parduoti atskiro buto, bet be ginčų klientei avanso grąžinti nepanoro.
„Grasino paskelbti bendrovės bankrotą ir išvis negrąžinti sumokėtų pinigų, tačiau vargais negalais avansą atgavau.
Tik tam prireikė daugiau negu šešių mėnesių“, – skundėsi pašnekovė.
Kartoja senus triukus
Nuo statybų pabaigos praėjo daugiau nei metai, tačiau iš daugiau nei penkiasdešimties čia esančių butų dešimt vis dar neturi šeimininkų.
Nieko nuostabaus, kad erdvių butų pirkėjų prisivilioti nėra taip lengva, nes 70 kv. metrų butas čia kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o nediduko 30 kvadratinių metrų buto kaina kur kas patrauklesnė – tik per 40 tūkst. eurų.
„Neišpardavusi butų bendrovė vėl nutarė imtis senų triukų: juos padalinti perpus ir tinkamai nepaaiškinti pirkėjams, kad iš tiesų siūlo ne atskirus butus, o dalinę nuosavybę.
Blogiausia, kad kai kurie pirkėjai tai sužino tik notaro kabinete pasirašydami sutartį, kiti tai suvokia jau įsigiję turtą“, – teigė dvibučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bajorų perlas“ narė.
Atskirtuose butuose gyvenantys žmonės skundžiasi bloga garso izoliacija, nes juos skiria tokio pat storio sienos, kokiomis atitveriami to paties buto kambariai.
„Žmonės turi dalytis tomis pačiomis ventiliacijos angomis.
Girdėjau, vieno tokio būsto gyventojai pro jas net gali pamojuoti vienas kitam ranka“, – tvirtino bendrijos narė.
Gyventojai jau sukilo
„Bajorų perlą“ plėtojusi bendrovė nėra itin garsi, bet jos darbų sąrašas – ilgas.
Jame yra ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Chirurgijos skyriaus korpuso statybos bei vieno Vilniaus dailės akademijos pastatų apdailos darbai.
Keistoka, kad iš pažiūros solidi bendrovė nusprendė įsivelti į nešvarias nekilnojamojo turto avantiūras.
Tačiau jos atstovai sunerimusiems kvartalo gyventojams tai aiškino paprastai: „Nieko mes čia neteisėta nedarome, turime vienintelį tikslą – išparduoti visus objektus.“
Tačiau „Lietuvos rytui“ bendrovės vadovas Egidijus Sekorskas šių verslo metodų nepanoro paaiškinti.
Pasipiktinę bendrijos nariai jau kreipėsi ne tik į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, bet ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Mat jie butus čia įsigijo tikėdamiesi privatumo, ramybės ir nedaug kaimynų.
Tačiau pirminis projektas kinta, gyventojų gausėja, tad dažnam nebelieka vietos ir automobilį pastatyti.
Ką reiškia tapti bendraturčiu?
Jei vis dėlto susiviliojote tapti būsto bendraturčiu, galite tikėtis gana įprastų nuosavybės teisių, nes kiekvienas būsto bendraturtis turi teisę savo turtą perleisti, išnuomoti ar parduoti, išskyrus keletą įstatymuose nurodytų išimčių.
„Būsto bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama iš varžytynių. Tai reiškia, kad pardavėjas privalo raštu per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie savo ketinimus parduoti. Jei kiti bendraturčiai per mėnesį atsisako šio pasiūlymo, turtą galima parduoti bet kuriam kitam asmeniui“, – teigė advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ asocijuotasis partneris advokatas Kęstutis Žičkus.
Dar viena laisvo naudojimo išimtis galioja tuomet, kai vienas savininkų nusprendžia turtą įkeisti. Tai jis gali padaryti tik turėdamas visų bendraturčių sutikimą.
Šis sutikimas gali būti nereikalingas tik tokiu atveju, jei įkeičiama turto dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi turtu tvarkos nustatymo sutartyje.
Pasak advokato, tampant bendraturčiu svarbu nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, nes tokio pobūdžio sutartimi galima užkirsti kelią daugeliui remonto, atidalinimo ar išlaikymo ginčų ir nesutarimų, kurių paprastai kyla tarp bendraturčių.
Prieš perkant tokį turtą vertėtų prisiminti, kad dvibučių namų statyboms taikomi kitokie įrengimo reikalavimai nei daugiabučiams.
Todėl neoficialiuose daugiabučiuose apsigyvenę žmonės neturės teisės pasiskųsti, jei, pavyzdžiui, name bus neįrengta tinkama apsauga nuo triukšmo ar gaisro.
Kur patikrinti informaciją?
Jei domitės nekilnojamojo turto projektu ir ieškote ten būsto, teisinę informaciją apie jį galite rasti skirtingose vietose:
– kreipkitės į projekto plėtotoją su prašymu pateikti teritorijų planavimo dokumentą, statinio projektą ar sklypo arba buto kadastrinių matavimų bylą;
– peržiūrėkite statinio dokumentus miesto savivaldybėje ar Nacionalinėje žemės tarnyboje;
– kreipkitės į Nekilnojamojo turto registrą ar Teritorijų planavimo dokumentų registrą;
– ieškokite informacijos sistemoje „Infostatyba“;
– ieškokite informacijos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje;
– kreipkitės į pardavėją arba notarą norėdami peržiūrėti pirkimo ir pardavimo sutartį, o gavę šį dokumentą galite kreiptis į teisininkus – paprastai tokios konsultacijos kaina svyruoja nuo 60 iki 100 eurų.
