Keistas Lietuvos valdžios užmojis – iš pradžių leisti statyti, po to įsakyti nugriauti – turėtų sudominti ir Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Į jį jau kreipėsi sutuoktiniai Eglė ir Donatas Kazlauskai, kurių namą Juodkrantėje nuo žemės paviršiaus tuoj turėtų nušluoti buldozeriai. Juodkrantiškiai jau gavo atsakymą, kad jų byla prieš Lietuvą priimta ir bus nagrinėjama.
Apie galimybę ieškoti teisybės Strasbūre svarsto ir komplekso „Nidos seklyčia“ savininkai.
Šokas – ir vokiečiams
Nidoje kompleksą „Nidos seklyčia“ valdanti bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir pastogę. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs įmonės ir Neringos savivaldybės skundus.
Didžioji dalis „Robalos“ akcijų – vokiečių kapitalas.
„Kaip mes vertiname tokį teismo sprendimą? Visus ištiko šokas. Vokiečiams iš viso nesuvokiama, kas čia vyksta.
Viskas buvo įgyta teisėtai, yra ir visi leidimai, dokumentai.
Absurdas – daugiau nieko. Dabar analizuojame teismo sprendimą ir svarstysime, ką toliau daryti“, – vakar piktinosi bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis.
Atitinka kultūrinį paveldą
Teismo sprendimu statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes.
Privataus intereso gynimas esą neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje.
Teismas taip pat atmetė Neringos savivaldybės argumentus, kad pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, todėl negali būti griaunami.
Mokėti tenka visiems
2005 metais pastatytą ir iki 2012-ųjų veikusį žmonių pamėgtą žuvies restoraną nendrių stogu Juodkrantėje šiandien primena tik entuziastų pastatytas paminklas korumpuotiems biurokratams.
Šio restorano statyboms buvo gauti visi reikiami dokumentai ir leidimai, bet vėliau buvo pareikšta, kad valdininkai juos išdavė neteisėtai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai nusprendė, kad Neringos savivaldybė ir valstybė milijoninę žalą turi atlyginti iki sausio 8 dienos.
„Vyriausybė pinigus jau skyrė, Teisingumo ministerija juos pervedė į bendrovės „Meirona“ sąskaitą.
Dabar vyksta Neringos savivaldybės ir Teisingumo ministerijos derybos, kokią dalį šios sumos turime sumokėti mes. Tai gali būti ir 50, ir 25 procentai.
Kol kas nežinia, kiek laiko bus skirta grąžinti pinigus, – dveji ar dvidešimt metų.
Mes teikiame savo argumentus, ministerija juos analizuoja, o galutinį tašką padės Vyriausybė.
Tiktai noriu pasakyti, kad tai – visų Lietuvos žmonių, visų mokesčių mokėtojų pinigai, nesvarbu, kas juos moka, – Vyriausybė ar savivaldybė“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Jis pridūrė, kad Lietuvos gyventojai ne tik priversti mokėti didžiulius pinigus už nugriautą pastatą.
Nemažai pinigų dabar reikia pievai, kuri liko nugriovus restoraną, prižiūrėti.
Žmonės vejami iš namų
Toks pat likimas laukia dviejų gyvenamųjų namų Juodkrantėje, kurie stovi nugriauto restorano kaimynystėje.
Tačiau gyventojai savo valia neišsikrausto ir jau daug metų mina teismo slenksčius.
„Teismas nusprendė, kad mes turime namo statytojui atiduoti butų raktus ir išsikelti, bet sumokėtų pinigų mums niekas negrąžina.
Pastatai iš Registrų centro išregistruoti jau prieš pusantrų metų, mes nebeturime jokių nuosavybės teisių, bet turime įsipareigojimus bankams – pirkdami butus beveik visi ėmėme paskolas, kurių dar negrąžinome“, – aiškino vieno buto savininkė Salomėja Rubinienė.
Jos teigimu, teismas nusprendė, kad gyventojai turi perduoti raktus bendrovei Verslo investicijų projektų centrui, o ši – sumokėti pinigus.
Tačiau bendrovė bankrutuoja, o butus praradę gyventojai tapo tik trečios eilės kreditoriais ir neabejoja, kad jokių pinigų jiems nebeliks.
„Teismai teigia, kad mes turime pinigus išieškoti iš kaltininko, o kaltininkas – valstybė.
Mes teisėtai įsigijome butus, nepažeidėme jokių įstatymų, esame sąžiningi tuo metu legalaus turto pirkėjai.
Mes visiškai nekalti, o neišbrendame iš teismų.
Praradome ne tik butus, pinigus, bet ir sveikatą, nervus, daugybę laiko.
Kai kurie butų savininkai jau pradėjo bylas dėl žalos atlyginimo“, – kalbėjo S.Rubinienė.
Skriaudžia ir dar tyčiojasi
S.Rubinienei atrodo, kad už Juodkrantėje nugriautus du namus mokesčių mokėtojams dėl valdininkų klaidų gali tekti mokėti du kartus.
Nuostoliai padidės ne tik dėl namų griovimo darbų. Gyventojai į savo butų įrangą per keletą metų investavo nemažai pinigų. Tai taip pat turės būti atlyginta.
„Juokinga: buto neturiu, o bankui paskolą ir palūkanas moku. Dėl visko kalta valstybė ir dar tyčiojasi iš mūsų“, – piktinosi S.Rubinienė.
Viltis – Strasbūro teismas
Į tokią pat situaciją patekę E. ir D.Kazlauskai Lietuvoje apkeliavo visas teismų instancijas, bet teisybės nerado – pinigų už butą Juodkrantėje neatgauna.
Todėl netekę vilties kreipėsi į Strasbūro teismą.
„Mūsų skundo esmė – problemos dėl teisėtai įgyto turto, dėl teisės juo naudotis. Valstybė mūsų problemų išspręsti negali.
Tik pasako – atiduok raktus, o tada lauk, kada nugriaus, kada sumokės, o gal ir nesumokės.
Lietuvoje išsėmėme visas teismų galimybes. Čia mūsų situacija niekam neįdomi, taigi einame toliau.
Valstybės kaltė visiškai įrodyta, mačiau dokumentus su konkrečiomis klaidas padariusių valdininkų pavardėmis, bet tai niekam nerūpi. Laikas bėga, bet nematyti jokių valstybės ketinimų atsiskaityti už savo veiklą“, – kalbėjo E.Kazlauskienė.
„Ir aš eisiu tuo pačiu keliu. Lietuvos teismuose turiu įrodyti, kokią žalą patyriau, o tuomet kreipsiuosi į Strasbūrą. Manau, ir kitų butų savininkams neliks kitos išeities“, – vakar buvo kovingai nusiteikusi S.Rubinienė.
Kaina gali labai padidėti
Jau pernai teismų sprendimu nuo žemės paviršiaus turėjo būti nušluoti ir trys namai Preiloje, žmonių vadinami „baobabais“. Griautinų objektų Kuršių nerijoje – maždaug dešimt.
D.Jasaičio skaičiavimais, už nugriautus namus Neringoje mokesčių mokėtojams gali tekti sumokėti bene šešis milijonus eurų.
Neringos meras mano, kad „Seklyčios“ variantas bus daug sudėtingesnis, nes ją gali tekti ne tik nugriauti, bet ir atstatyti pagal tą projektą, koks buvo iki rekonstrukcijos. O tai bus gerokai brangiau.
