Vilniaus A.Mickevičiaus gatvės 9-ojo daugiabučio gyventojai 1958 metais statytame name po renovacijos jaučiasi tarsi apsigyvenę šiuolaikiniame būste.
Jie pasirinko ne paprastą atnaujinimą pagal įprastą modelį, o paklausė protingų patarimų ir patikėjo namą administruojančiai bendrovei „Naujamiesčio būstas“ parengti ir įvykdyti itin plačių užmojų projektą.
Jį baigus šis daugiabutis tapo pirmuoju senos statybos namu, pelniusiu aukščiausios energinės A klasės sertifikatą Lietuvoje.
Numatoma, kad namui šildyti reikės 94 proc. mažiau lėšų nei iki šiol.
Įdiegė naują sistemą
Atnaujinant namą buvo atlikti visi darbai pagal renovacijos programos reikalavimus: sutvarkytas stogas, apšiltintos sienos, pakeisti langai, lauko durys, kanalizacijos vamzdynai, bendrojo naudojimo patalpų elektros instaliacija, visa šildymo sistema.
Pagrindinė naujovė, kuri iš esmės ir nulėmė, kad daugiabutis pasiekė aukščiausią energinio efektyvumo klasę, buvo kiekviename bute įdiegta vėdinimo ir šilumogrąžos (rekuperacinė) sistema.
Nuo tada oras butuose cirkuliuoja ne atidarius langus ir duris, o uždara grandine – išvėdintas grįžta į patalpą šviežias ir šiltas. Taip išsaugoma apie 80 proc. šilumos.
Šio namo gyventojas Aurimas Šumskis pripažino, jog jis ir kaimynai iš pradžių svarstė apie dažniausiai pasirenkamą renovacijos būdą, kai pasiekiama C arba B energinė klasė. Tuomet namas tik apšiltinamas izoliacinėmis medžiagomis, pakeičiami langai ir palopomas stogas.
Lemtinga pažintis
Planai pasikeitė, kai A.Šumskas sužinojo apie Pasyvaus namo asociaciją (PNA) ir susipažino su jos direktoriumi Aidu Vaičiuliu.
„Sužinojau, kad ši organizacija vienija aukšto lygio specialistus, patariančius, kaip atnaujinant būstą pasiekti kuo didesnį efektą.
Atsivedžiau A.Vaičiulį į gyventojų susirinkimą, kuriame dalyvavo ir administratorius. Taip sužinojome, kad geriau siekti ne paprastos, o aukščiausios energinės klasės“, – prisiminė A.Šumskis.
Kaip pavyko tokia idėja užkrėsti gyventojus?
Juk nemažai butų savininkų net ir įprastą renovaciją sieja su didelėmis išlaidomis ir biurokratiniais rūpesčiais.
Namo atnaujinimą PNA vadovas vaizdžiai palygino su seno automobilio remontu.
„Tarkime, jūsų automobilis šimtui kilometrų sunaudoja 30 litrų degalų. Kad sunaudotų 10 litrų, reikia nemažai remonto, investicijų.
Bet jei norite, kad užtektų vos kelių litrų, jau reikia imtis darbo iš peties, atnaujinti automobilį iš pagrindų“, – aiškino A.Vaičiulis. Jis tapo namo atnaujinimo konsultantu, dalijo patarimus rengiant projektą ir atliekant darbus.
Atsipirko su kaupu
Ar norint pasiekti A energinę klasę reikia daugiau investicijų nei B ar C? A.Mickevičiaus gatvės name yra 24 butai, jo šildomas plotas – 1802 kvadratiniai metrai. O renovacija atsiėjo apie 400 tūkst. eurų.
„Naujamiesčio būsto“ Renovacijos projektų vadovas Julius Palauskas pripažino, kad investicijos buvo didesnės nei įprastai, bet ne tiek, kad tektų stvertis už galvos.
„Tarkime, šiltinant sienas B klasės name užtenka 20 centimetrų storio polistirenu, A klasės – 30 centimetrų. Medžiagų kainų skirtumas tikrai nėra stulbinamas.
Tačiau ne itin daugiau investavus pasiekiamas ilgalaikis taupumo poveikis, sukuriamas komfortas“, – aiškino išskirtinio projekto vadovas.
Namo gyventojas A.Šumskis pripažino, jog teko paplušėti, kol daugumą kaimynų įtikino rinktis brangesnį renovacijos projektą, užtat dabar patenkinti visi.
„Mes dabar daugiau mokame už elektrą, nes jos daugiau sunaudojama vėdinimo ir šilumogrąžos sistemai.
Bet ji taip smarkiai sumažino šilumos sąnaudas, kad sąskaitos pastebimai mažėja. Be to, komfortas toks, apie kokį sovietinės statybos daugiabučių gyventojai gali tik pasvajoti“, – kalbėjo vilnietis.
Geras pavyzdys užkrėtė
PNA vadovas A.Vaičiulis tikino, kad A.Mickevičiaus gatvės gyventojai pasielgė protingai pasiryžę siekti A energinės klasės.
Mat namas taupiai naudos šilumą gerokai ilgiau nei dešimtmetį, kaip būna su „kailiniais aprengtais“ B klasės pastatais.
„Mūsų asociacija teikia nemokamą konsultaciją renovacijai pasirengusiems gyventojams. Juk teisingas renovacijos būdas susijęs su gyvenimo kokybe ateityje, energetine nepriklausomybe ir dar daugeliu kitų veiksnių.
Namas Žvėryne buvo tik pirmoji kregždė. Mūsų duomenimis, siekti A energinės klasės pasiryžo jau apie 10 renovacijos projektus parengusių namų“, – teigė A.Vaičiulis.
Pinigai – tik užtikrinus energinę klasę
Linas Balsys
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys
„Daugiabučių renovacijos procesas stringa, o atlikti darbai ne visada padidina jų energinį efektyvumą.
Dabartinė sistema leidžia ES ir valstybės pinigus galbūt išsidalyti savų draugų įmonėms, kurios ne visuomet kokybiškai atlieka brangius ir sunkiai kontroliuojamus darbus.
Ką reikėtų keisti? Pavyzdžiui, gyventojai sugalvojo, kad jiems reikia sutvarkyti šilumos punktą, pakeisti langus, apšiltinti stogą ir pasiekti kad ir C klasės energinį efektyvumą. Tai padarę jie gautų įstatyme numatytą valstybės kompensaciją.
Galbūt vėliau jie norės siekti aukštesnės klasės, o tai padarę vėl gaus atitinkamą kompensaciją.
Pinigai būtų mokami tik pasiekus nurodytą energinę klasę. Jei nepavyko, tegu ištaiso broką, kitaip pinigų nematys. Tai esminis skirtumas nuo dabartinio modelio.“
