Vilniaus Naujamiesčio gatvėse dažnai balkonai apgaubti tinklais, kad praeiviams ant galvų nebyrėtų tinkas. A.Vienuolio gatvėje ant vieno namo balkonų jau nėra – vietoj jų užkaltos plokštės.
Balkonai – namo priklausiniai, bendras turtas, kuriuo turi rūpintis savininkai. Tačiau dauguma jų, ypač pensininkai, netenka amo sužinoję remonto ar naujų balkonų kainą, kurią didina ir paveldo reikalavimai.
Apie keblią padėtį Vilniaus balkonų ūkyje „Sostinė“ kalbėjosi su namus administruojančios įmonės „Naujamiesčio būstas“ direktoriumi Raimondu Lisausku.
– Kiek Vilniuje yra avarinės būklės balkonų, kuriuos būtina griauti ar remontuoti kapitališkai?
– Vien Naujamiesčio prižiūrimuose namuose yra keliasdešimt balkonų, kurių būklė avarinė.
Visi šie balkonai nebuvo tvarkyti nuo namų pastatymo laikų, o tai apima laikotarpį nuo XX a. pradžios iki XX a. vidurio – stalininę ir chruščiovinę statybą.
„Naujamiesčio būstas“ per dvejus metus sutvarkė apie 70 blogos ar avarinės būklės balkonų.
– Kai kurie gyventojai mano, kad avarinės būklės balkonus administratoriai griauna savo nuožiūra. Ar taip ir yra?
– Balkonų savo nuožiūra niekas negriauna. Prastą balkonų būklę nustato techniniai inžinieriai. Kartais samdomi nepriklausomi rangovai, atliekantys šių balkonų ekspertizę.
Dažniausiai tuos įpareigojimus surašo savivaldybė. Tuomet privalome imtis veiksmų, vykdyti nurodymus. Juk avariniai balkonai – grėsmė ne tik to namo gyventojams, bet ir praeiviams.
– Kodėl toks brangus balkonų remontas? Net paprasto prancūziško balkonėlio įrengimas kainuoja apie 4 tūkst. eurų?
– Visi statybos darbai, ypač miesto centre, yra brangūs. Administratorius kainai įtakos neturi. Nėra daug statybos įmonių, sugebančių remontuoti balkonus, prisiimti garantinius įsipareigojimus, jau vien dėl to jų paslaugos nepigios.
Tokia įmonė privalo turėti atestatą ar pažymėjimą dirbti kultūros paveldo zonoje, laikytis griežtų taisyklių, paisyti apribojimų.
O tai irgi yra papildomas rangovo investicijos, kurios sudaro tam tikrą kainos dalį.
– Ar gyventojai gali už naujų balkonų pastatymą ar remontą mokėti dalimis, per ilgesnį laiką?
– Dauguma vilniečių, gyvenančių senuose Naujamiesčio namuose su trupančiais balkonais, – pensininkai.
Administratorius už atliktus darbus leidžia atsiskaityti išsimokėtinai. Žinoma, tai priklauso ir nuo rangovų, per kiek laiko jie nori gauti apmokėjimą už atliktus balkonų remonto darbus. Stengiamės išdalyti mokėjimus per kuo ilgesnį laikotarpį.
– Ar Kultūros paveldo departamentas, savivaldybė neturėtų prisidėti prie tokių saugomų namų balkonų remonto?
– Savivaldybė skiria tam tikrą finansinę paramą daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų – balkonų, karnizų, parapetų ir architektūrinių detalių – galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti.
Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų avarinei būklei likviduoti dvejus metus teikiama 30 proc. ir dar trejus metus – 20 proc. savivaldybės parama.
Kultūros paveldo departamentas finansiškai neprisideda.
– Dėl ko labiausiai trūnija balkonai? Ar yra priemonių juos apsaugoti?
– Butų savininkų pareiga yra prižiūrėti balkonų nelaikančias konstrukcijas.
Senos statybos balkonai be hidroizoliacijos, neapskardinti. Jei gyventojai laiku nepasirūpina, balkonai tampa avarinės būklės. Tada jau daug vargo ir išlaidų.
