Šią savaitę tarybos posėdyje Kauno Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pranešė, jog laisvos žemės Kaune netrūksta, o sklypai savininkams bus suformuoti 2016 metais. Tačiau žemę žmonės atgaus ne tose vietose, kur anksčiau šeimininkavo jų tėvai ar seneliai.
Jiems greičiausiai bus grąžinta tik nedidelė dalis Kaune turėtų plotų, o likusi žemė kompensuota kaimo vietovėse arba pinigais.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus tvirtinimu, pasibaigus grąžinimo procesui, daugelis žmonių liks nusivylę.
Suformuos apie 500 sklypų
Anot N.Valatkevičiaus, mieste šiuo metu yra apie 40 hektarų laisvos valstybinės žemės, kurią savivaldybė valdo patikėjimo teise. Šie plotai yra skirtingose vietose ir apima daugiau kaip 50 teritorijų.
Jie bus suskaidyti į atskirus sklypus ir grąžinti savininkams.
Savivaldybės specialistai iki šių metų pabaigos ketina suformuoti apie 500 sklypų, kurių kiekvieno plotas sudarys maždaug 6 arus.
Žemę atgaunantiems žmonėms galima suteikti 4–12 arų sklypus, skirtus namų statybai ar kitai veiklai.
Geidžiamiausiuose rajonuose – centre, senamiestyje ir Žaliakalnyje laisvos žemės beveik nelikę, tačiau jos netrūksta kitose seniūnijose.
Savivaldybė sumokės už matininkų, projektuotojų ir kitų specialistų paslaugas formuojant sklypus.
N.Valatkevičiaus skaičiavimais, vieno sklypo įteisinimo procedūra miesto biudžetui gali kainuoti apie 1–2 tūkst. eurų.
Savivaldybė suformuotų sklypų projektus perduos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri baigs tvarkyti žemės grąžinimo procedūrą.
Mieste sklypų neužteks
Norint visiškai atkurti nuosavybės teises, Kaune reikėtų suformuoti apie 700–800 sklypų. Tačiau laimingųjų bus tik maždaug 500.
Anot N.Valatkevičiaus, likusiems pretendentams sklypų formavimu turėtų rūpintis NŽT, bet jų bus ieškoma jau ne Kaune, o kaimo vietovėse.
Dalis savininkų galbūt sutiks vietoj žemės gauti pinigus.
Oficialiai pirmumo teisę į laisvą žemę Kaune turi seniau prašymus pateikę žmonės, tačiau manoma, kad juos aplenkė apsukruoliai, turintys pažinčių ir šlamančiųjų.
Miškai – nepopuliarūs
Žemės dar neatgavusios kauniečių šeimos prieš karą valdė ne 6 arus, o gerokai didesnius plotus.
Likusią dalį jiems taip pat ketinama kompensuoti sklypais už miesto ribų arba skirti piniginę kompensaciją.
Žemės laukiantys žmonės iki 2014 metų galėjo gauti kompensaciją ir miškais, tačiau šia teise pasinaudojo tik maždaug 50–100 kauniečių. Miškų kaina, atsižvelgiant į medžių rūšį, amžių ir tankumą, smarkiai skiriasi, todėl savininkai neskubėjo jų priimti: vienu atveju galima laimėti, kitu – skaudžiai nusivilti.
Daugelis žmonių neišmanė apie miškų ypatumus ir nenorėjo rizikuoti.
Žmonės liks it musę kandę?
„Suformuoti sklypai Kaune patenkins tik dalies žmonių lūkesčius.
Tie, kuriems vietoj žemės mieste bus pasiūlyti pinigai, tikrai neapsidžiaugs“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo LŽSS vadovas G.Nagulevičius.
Pagal valstybės patvirtintus įkainius už hektarą Kaune galima tikėtis vos 3–4 tūkst. eurų. Tai sudaro vos kelis procentus realios rinkos kainos.
G.Nagulevičiaus nuomone, mieste net ir šiuo metu netrūksta laisvų plotų, kuriuose žmonės prieš karą valdė žemę, o dabar jų artimieji norėtų ten pat ją susigrąžinti.
Jei kai kurie plotai jau užimti, pavyzdžiui, juose stovi daugiabučiai ar įkurti vieši parkai, galima panaudoti gretimas neužimtas savivaldybės žemes.
„Savivaldybės atstovai vis kalbėdavo, jog nėra galimybės grąžinti žemės ten, kur anksčiau savininkams ji priklausė. Tačiau paprašyti pateikti dokumentus, jog žemė ten užimta, jie neretai nieko mums nepristatydavo“, – prisiminė G.Nagulevičius.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius atkirto, jog negalima atiduoti žemės šalia daugiabučių arba ten, kur jau yra nutiesti keliai.
Grąžinus žemę savininkams miegamuosiuose kvartaluose, gali užvirti košė formuojant sklypus prie daugiabučių, nes dar neaišku, kokio jie bus dydžio.
„Bandome aiškinti tai savininkams, bet jie nesupranta“, – tvirtino N.Valatkevičius.
Kas penktas pretendentas – iš Kauno
Žemės grąžinimo procese Kauno savivaldybei teko sunkiausias uždavinys.
Tam įtakos turėjo Antrojo pasaulinio karo padariniai. Vilnių paliko daug lenkų, iš Klaipėdos bėgo vokiečiai – šiuose kraštuose liko tuščių žemių, į kurias šiuo metu niekas nepretenduoja.
Laikinojoje sostinėje tokių plotų – gerokai mažiau.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iš 51,7 tūkst. gyventojų, išreiškusių norą atkurti Lietuvoje nuosavybės teisę į žemę, mišką ir vandens telkinius, daugiausia prašymų pateikta Kaune – net 10 tūkst.
Kaunas pagal prašymų skaičių sostinę lenkia beveik dviem, o trečioje vietoje esančius Šiaulius – trimis kartais.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Kaune pageidautos atgauti žemės bendras plotas – 3548 hektarai. Natūra kol kas grąžinta tik penktadalis šio ploto.
Nuosavybės teisės piliečiams atkurtos ne tik natūra, bet ir pinigais, valstybinių įmonių akcijomis, kitais būdais.
Per pastaruosius 2 metus žemė sugrąžinta arba kompensacija pinigais suteikta maždaug 1,5 tūkst. žmonių, prieš karą Kaune turėjusių žemės nuosavybę.
