Didingą istoriją turinti Londono dokų teritorija prikelta naujam gyvenimui
Londono „doklendai“ (dokų teritorijos) – vienas didžiausių konversijos projektų Europoje. Rytų ir Pietryčių Londone esanti 22 kv. km teritorija XIX a. buvo labiausiai užimta vieta pasaulyje, kur prekybininkai iš viso pasaulio švartavo savo prekybinius laivus. Tačiau ilgainiui vienas ryškiausių pasaulio logistikos centrų visiškai pakeitė savo paskirtį ir veidą.
XX amžius „doklenduose“ įsikūrusiai pramonei buvo pražūtingas.
Tam įtakos turėjo ir technologinė pažanga, ir Antrojo pasaulinio karo metu vykę vokiečių bombardavimai, sunaikinę didelę dalį turimos uosto infrastruktūros. Karui pasibaigus bei atsiradus poreikiui laivais plukdyti kur kas didesnius krovinius, sandėliuojamus konteineriuose, prekybininkai pradėjo rinktis giliavandenius uostus, aplenkdami Rytų Londoną.
Itin sparčiai blogėjanti gyvenimo kokybė ir nykstanti pramonė šiame rajone privertė Jungtinės Karalystės valdžią imtis priemonių. 1981 m. buvo įsteigta valstybei priklausanti Londono „doklendų“ plėtros agentūra, kuriai perleistas žemės plotų valdymas. Prekyba žeme leido sudaryti pelningus komercinius sandorius ir joje įgyvendinti komercinius projektus, statyti prabangius gyvenamuosius rajonus.
Per dvidešimt metų „doklendai“ įgavo antrą kvėpavimą. Juose įsikūrė įvairios verslo įmonės, buvo pastatyti gyvenamieji namai, įkurtos naujos lengvosios pramonės kompanijos. Gyventojų skaičius nuo 1970-ųjų padvigubėjo, o rajonas tapo milžinišku verslo centru bei prestižine vieta gyventi.
Gyventojus į miestą sugrąžinęs Malmės uostas Švedijoje
Dar vienas konversijos pavyzdys – Švedijos miesto Malmės uosto atnaujinimas, pritaikant jį šiandienos poreikiams. Miesto vakarinėje dalyje esanti 140 ha ploto teritorija iki 2025 m. turėtų tapti namais 30 tūkst. naujų gyventojų, o visą projektą finansuoja Švedijos vyriausybė ir vietos verslininkai.
1970 m. Švediją sukrėtė gilus ekonominis nuosmukis, kurio metu labiausiai nukentėjo pramonės sektorius. Malmėje įsikūręs uostas tuo metu buvo didžiausias darbdavys mieste, tad čia ekonominės krizės padariniai buvo ypač skausmingi. Iki 1986 m. Malmė neteko 36 tūkst. gyventojų, o nuo 1990 iki 1995 m. darbo vietų mažėjimas pasiekė rekordinę ribą – per penkerius metus darbus prarado 27 tūkst. gyventojų.
Tuometis miesto meras Ilmaras Reepalu nusprendė, kad pramoninio miesto statuso netenkanti Malmė turėtų tapti kultūros ir žinių centru. Buvo nutiestas kelias ir geležinkelio linija, jungianti Malmę su Kopenhaga, buvusioje uosto teritorijoje įkurtas naujas Malmės universitetas.
2001 m. uosto teritorijoje surengta architektūros ekspozicija, 2005 m. mieste pastatytas naujasis jo simbolis ir aukščiausias komercinės paskirties dangoraižis Skandinavijoje – 190 m aukščio „Besisukantis liemuo“. Plėtojant komercinės paskirties plotus ir gyvenamuosius rajonus, miestas vėl pradėjo augti. Manoma, jog jo gyventojų skaičius iki 2018 m. sieks 338 tūkst. – prieaugis, palyginti su 1995 m., siektų daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų.
Milžiniškas Dublino uostas tapo ir verslo centru
XIX a. Dubline didelė dalis gyventojų dirbo mieste esančiame uoste. Jo teritorijoje buvo gausu įvairiausių sandėlių, o uostas, priešingai nei Londono, buvo pritaikytas dideliems konteineriniams kroviniams transportuoti.
Vis dėlto 1980-aisiais buvo pradėtas „doklendų“ konversijos projektas. Pirmasis pokyčius patyrė Dubline esantis tarptautinis finansinių paslaugų centras, ilgainiui visi „doklendai“ tapo verslo centru. Iki 2008-ųjų, prieš pat pasaulį sudrebinusią finansų krizę, augimo sparta buvo neregėta – per mėnesį čia atsikeldavo apie 600 verslo įmonių.
Nauja infrastruktūra nutiesus tiltą pavertė šią vietą dar prieinamesne, o perstatyta Dublino „3Arena“ ir naujas konferencijų centras tapo traukos objektais gyventojams, išsiilgusiems pramoginių, kultūrinių ir sporto renginių.
Vienas ryškiausių konversijos projektų Lietuvoje – Šiaurės miestelis
Lietuvoje taip pat turime pavyzdžių, kai apleistos pramoninės teritorijos buvo paverstos patraukliomis gyvenamosiomis vietomis, kuriose buvo užtikrintos ir geros sąlygos įsikurti verslui. Vilniuje, Žirmūnuose ir dešiniajame Neries krante, esanti anksčiau visuomenei buvusi neprieinama teritorija vadinama Šiaurės miesteliu.
Pirmieji mūriniai statiniai – kareivinės – čia buvo pastatyti dar XIX a. Į juos amžiaus pabaigoje įsikėlė Rusijos imperijos kariuomenė. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai, o sovietmečiu Šiaurės miestelyje buvo įkurta tankų dalinio karinė bazė. Po Antrojo pasaulinio karo beveik dešimtmetį šioje vietoje leido 16-oji lietuviškoji SSRS Raudonosios armijos šaulių divizija.
Buvusią kareivinių teritoriją dabar galima atpažinti tik iš gatvių pavadinimų, tokių kaip Apkasų, Kareivių, Rinktinės. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiaurės miestelyje karines patalpas imta naudoti komercijai, įsikūrė naujos parduotuvės, autoservisai ir dirbtuvės, o 1998–2005 m. dauguma miestelio pastatų buvo nugriauti, suformuotas naujas gatvių tinklas, pastatyta daug gyvenamųjų namų, įsikūrė prekybos centrai ir verslo įmonės.
NT ekspertų jau įvertintos atgimusios Vilniaus teritorijos Geriausiu 2015 metų teritorijos konversijos projektu konkurse „Už darnią plėtrą“ prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas daugiafunkcis Viršuliškių centras: biurų kompleksas „Grand Office“, prekybos centras „Prisma“ ir daugiabučiai namai „Solo City“.
Anksčiau šioje Vilniaus dalyje buvo spaustuvė „Vilspa“, dabar ten – pirmasis Baltijos šalyse A energinės klasės efektyvumo biurų pastatas. Šalia iškilo modernus gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas „Solo city“. Naujakuriams buvo pasiūlyti trys šešių aukštų daugiabučiai su erdviais kiemais bei žaidimų aikštelėmis. Gyvenvietei spalvų suteikė ir gretimame sklype įkurdintas 10 tūkst. kv. metrų „Prismos“ prekybos centras.
Geriausias 2015 metų konceptualios teritorijos konversijos projektas – „Loft town“. Šis patogioje Vilniaus vietoje – Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje esantis kvartalas vadinamas pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Buvę „Kuro aparatūros“ gamyklos statiniai buvo prikelti naujam gyvenimui įrengiant juose įvairaus dydžio butus, studijas, loftus ir darbui skirtas patalpas.
