Ar nors apskritai gyventi. Sostinės miegamųjų rajonų aplinkos ir gyvenimo kokybės problemas pastaruoju metu dažnai pabrėžiantis meras R.Šimašius teigė, kad globalūs projektai turi prasidėti nuo naujovių išbandymo mažesnėse erdvėse.
Meras sakė: „Rinka darosi globali, tačiau prasideda nuo mažų dalykų. Karoliniškės gali tapti bandymų aikštele, kur bus sukurtas modelis, kuris gal bus pritaikytas, tarkime, Niujorke.“
Įtraukė bendruomenę
Projektu „Karoliniškių statybos laboratorija“ siekta įtraukti bendruomenę į urbanistinių sprendimų sūkurį. Tai yra, kad pati bendruomenė teiktų pasiūlymus ir kartu su architektais svarstytų planus, kur ir kokias viešąsias erdves – parkus, kultūros objektus – įrengti. Pagal šią programą VGTU mokslus baigusi grupė architektų pusę metų gyveno Karoliniškėse, tyrė urbanistinę aplinką.
Naujų parkų ir įspūdingų pastatų nuo to neatsirado, nežinia, ar bendruomenė tapo aktyvesnė reiškiant savo nuomonę apie šio mikrorajono plėtros ir infrastruktūros problemas. Tačiau projekto vaisiai subręs tik praėjus laikui.
Jau šių metų pradžioje, svarstant Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, R.Šimašius pabrėžė, kad miegamieji rajonai, kur gyvena du trečdaliai vilniečių, anksčiau buvo apleisti. Būtent šių rajonų infrastruktūra ir gyvenamoji aplinka, mero nuomone, turėtų būti pakelta į kokybiškai aukštesnį lygį.
Tvarkė įvažiuojamuosius kiemus
Viena tokio lygio kėlimo pakopų – įvažiuojamųjų kiemų remontas.
Pirmieji įvažiavimų į kiemus remonto darbai šiuo metu jau prasidėjo Šeškinėje, Žirmūnuose, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose. Šiems darbams skirta apie pustrečio milijonų eurų.
Linkmenų fabrike vykusios diskusijos „Darni aplinka ir tvarios Vilniaus miesto aplinkos vizija“ metu R.Šimašius pateikė savo viziją, kokie turėtų būti miegamieji rajonai: „Nėra gerai, kai, tarkime, iš Šeškinės vilniečiai važiuoja į Centrą kaip į ekskursiją, pabūti jaukioje erdvėje. Centras turi plėstis į pakraščius.“
Nors bendradarbiavimo sutartis pasirašyta tik antradienį, VGTU rengiami specialistai jau senokai prisideda prie Vilniaus miesto gerovės ir plėtros, mokslininkai atlieka įvairius tyrimus aplinkosaugos, miestų planavimo, architektūros, transporto, infrastruktūros ir kitose aplinkos gerinimo srityse.
Svajojo, kaip atrodytų Lazdynai
Pavyzdžiui, jau 2013 metais buvo vykdomas projektas „Vietos.org Lazdynuose“ pagal studentų kūrybinių dirbtuvių programą. Jos metu VGTU jaunieji architektai ir urbanistai kūrė galimybių studijas, kaip turėtų atrodyti kitokie nei dabar Lazdynai.
VGTU Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius po renginio portalui lrytas.lt trumpai papasakojo apie naujausią universiteto ir miesto savivaldybės projektą „Sveikatos miestas – Santariškės“.
„Sovietiniais laikais Santariškėse pastatyta gydymo įstaigų, bet darnios viešųjų erdvių jungties ten nėra. Net ir navigacijos prasme daug problemų: vyresnio amžiaus žmonės sunkiai orientuojasi, mikrorajonas klaidus. Studentai kuria galimybių studijas, kaip sutvarkyti informacinę sistemą, parkų, žaliųjų zonų infrastruktūrą“, – sakė L.Nekrošius.
Po diskusijos padėkos raštais bei simbolinėmis savivaldybės dovanomis buvo apdovanotos keturios VGTU architektūros inžinerijos studentės, dalyvavusios Antakalnio parko suoliukų projekto konkurse.
Studentės sukūrė įdomius prie žalios parko aplinkos derančius suoliukus, kurie galėtų papuošti Antakalnio parką ar kitas viešąsias Vilniaus erdves.
„Suoliukas, atrodo, paprasta – bet sudėtingiausia yra pastebėti paprastus dalykus“, – sakė meras R.Šimašius.
