Kainos Kaune – 40 proc. mažesnės
Prieš kelerius metus didėjant prarajai tarp Kauno ir Vilniaus būsto kainų, atsirasdavo vis daugiau pasiryžusių keisti savo gyvenamąją vietą į Kauną, nepaliekant darbo sostinėje. Vis dėlto pigesnio būsto Kaune ieškantys vilniečiai tampa vis retesne išimtimi. Šių dviejų miestų būsto kainų skirtumas dar nepasiekė tokios ribos, kad tokios permainos šeimoms apsimokėtų. „Pastaraisiais metais vilniečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Kaune auga, tačiau didžioji dalis pirkėjų renkasi būstą investicijai, ne asmeniniam naudojimui.
Investiciniai sandoriai čia tampa išties patrauklūs dėl kainos, „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune būsto kainos šiuo metu yra net 40 proc. mažesnės nei Vilniuje“, – kalbėjo „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.
Bendrovės skaičiavimais, sostinėje vidutinė metinė grąža siekia 5 proc., Kaune – 5,5 proc. Tad neturėdamas pakankamai nuosavų lėšų investicijoms į nekilnojamąjį turtą Vilniuje, sostinės gyventojas gali sau leisti investuoti Kaune.
Alternatyvų galima rasti arčiau
Šiuo metu vilniečiai, ieškantys pigesnio būsto ir norintys jame gyventi, o ne investuoti, domisi kitais arčiau sostinės esančiais miestais, kuriuose taip pat vystomi naujų būstų projektai. Tai – Elektrėnai ar Vievis. „Įvertinus būsimas laiko ir degalų sąnaudas, renkantis gyvenamąją vietą dėl palankesnės kainos kitame mieste, šios vietos tampa patrauklesnės nei Kaunas“, – paaiškino R.Pleteras.
Iš tiesų, šiuose miestuose yra keletas naujos statybos namų, tačiau jų pasirinkimas – ribotas. Visgi, pirkėjai gali rasti net tris kartus pigesnių būstų, pavyzdžiui, standartinis trijų kambarių butas Vievyje kainuoja vos 26 tūkst. eurų. Tuo tarpu tokio pat dydžio butas Vilniuje kainuotų apie 90 tūkst. eurų.
Tiesa, būsto kainos Elektrėnuose aukštesnės – analogiškas butas naujos statybos name čia gali kainuoti daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Kelionėms ryžtasi jaunimas
Vilniuje daugiau nei dešimt metų gyvenantis Laurynas Bartaševičius iš pradžių kartu su žmona ieškojo nedidelio sodo namelio gyvenimui, vėliau – buto. Tačiau už poros turimą 50 tūkst. eurų sumą sostinėje būtų pavykę įsigyti tik vieno ar dviejų kambarių butą reikalaujantį nemenko remonto.
„Vievyje už tą pačią sumą įsigijome 100 kv. metrų keturių kambarių butą, tokiame tikrai nebūtų pavykę apsigyventi Vilniuje. Be to, važiuojant pirmyn atgal į darbą užtrunku vos valandą, tiek pat, kaip mano bendradarbiai vis dar gyvenantys mieste“, – kalbėjo L.Bartaševičius.
Šiame naujos statybos name butus įsigijo dar trys vilniečių šeimos, išsaugojusios darbus sostinėje. „Paprastai tokie pirkėjai yra jauni žmonės nori didesnio ploto būsto ir dirba „Maxima bazėje“ ar vakarinėje miesto dalyje“, – kalbėjo „Capital Realty“ brokeris Tadas Dapkus.
Pasak specialisto, dažnai truputį didesnes pajamas gaunantys vilniečiai, nusprendę apsigyventi mažesniuose miestuose, renkasi statytis namus, juk žemės sklypų kainos čia taip pat gerokai mažesnės.
