Pasak Manto Umbraso, „MG Valdos“ pardavimų vadovo, lietuviams investicija į būstą išlieka saugia ir priimtina, nors ir konservatyvia investavimo rūšimi. Šiuo metu bendrovės vystomuose projektuose investavimo tikslais nuperkama apie 15 proc. būstų.
Pasak eksperto, nors tikėtina investicinė grąža į prestižinės klasės būstą yra mažesnė palyginti su ekonomine klase ir sudaro 2-5 proc. per metus, lietuviai visgi stengiasi įsigyti aukštesnės klasės butus.
„Matome didelę pačių brangiausių, prestižinės klasės būstų paklausą. Pavyzdžiui, dar neiškilus plėtojamo projekto „Užupio krantinės“ pamatams, jau buvome pardavę daugiau kaip 60 proc. butų.
Ta pati tendencija pastebima ir kitame mūsų plėtojamame projekte „Pušų terasos“, čia patys brangiausi butai išparduoti greičiausiai, – kalbėjo M. Umbrasas. – Dažniausiai prestižinį būstą žmonės perka sau arba savo vaikams tikėdamiesi, kad tai bus ilgalaikė ir patikima investicija“.
Ekonominio bumo metu būstas dažniau buvo perkamas tikintis, kad, sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainoms, jį po kelerių metų bus galima pelningai parduoti. Šiandien pirkėjai dažniau linkę atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą ir įvertina tai, kad prestižinės klasės būstų kainos yra linkusios mažiau svyruoti, ekonominės krizės metu tokio tipo turtas išlieka likvidesnis.
NT ekspertai skaičiuoja, kad krizės metu būstai Vilniaus miesto centre prarado iki trečdalio savo vertės, tuo tarpu kituose rajonuose nuopuolis siekė beveik pusę buto vertės.
Anot M. Umbraso, žmonės pirkdami būstą tik investicijai dažniausiai domisi palyginti nedideliais, 1-2 kambario butais. Jie taip pat linkę mažiau sureikšminti tokius dalykus kaip aukštas, kuriame yra butas, mažiau dėmesio skiria aplinkos sprendimams.
Perkant būstą investicijai svarbiausia atsižvelgti į jo vietą, išsiaiškinti kokie aplink yra objektai, įvertinti infrastruktūrą bei planus. „Savo vertės niekuomet nepraras būstas, esantis patrauklioje vietoje. Perspektyvą turi atsigaunantys stoties bei Naujamiesčio rajonai“, – teigė M. Umbrasas.
