Neigiamą įvaizdį lemia sovietmečio patirtis
„Manau, kad neigiamą statybininko įvaizdį lemia vis dar paskui mus besitęsiantis sovietinio laikotarpio šešėlis. Dvidešimt penkeri nepriklausomybės metai, pasirodo, nėra pakankamas laikas „išgydyti“ sovietmečiu įaugusias žaizdas: būtent tada statybininko darbas buvo labai prastai vertinamas ir, tikriausiai, ne be reikalo. Būtent dėl tame laikotarpyje susiformavusio statybų darbuotojo portreto šiandieniniai statybininkai yra vertinami labai prastai. Manoma, kad dirba nekokybiškai, į darbo vietą ateina neblaivūs.
Situacija dabar tikrai kitokia, šiuolaikinės statybų bendrovės rodo puikų kokybiško darbo pavyzdį, o jaunesni žmonės, bendravę ir paslaugas užsakę iš šiandienos statybininkų, jau turi kitokį požiūrį į šios profesijos atstovus“, – sako Vilniaus statybininkų rengimo centro statybų profesijos mokytojas Vidas Ringelevičius.
Pasak V. Ringelevičiaus, šiandien statybų sektoriuje yra daug drausmės, tvarkos, griežta darbų sauga. Jei statybų profesionalas darbą atlieka nekokybiškai, netinkamoje būsenoje pasirodo statybų aikštelėje labai greitai tampa nereikalingas, praranda darbą. Būtent dėl stipriai gerėjančių statybininkų darbų rezultatų ir statybų srities darbuotojų įvaizdis gerėja.
Ydinga švietimo sistema
„Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas baigtų aukštąją, ir tik labai retas suvokia, kad ir profesinis išsilavinimas yra geras pasirinkimas. Statybininko profesiją renkasi nedaug jaunuolių ir tai, žinoma, yra prasto statybininkų įvaizdžio rezultatas. Be to, tam įtakos turi ir mūsų šalyje egzistuojanti švietimo sistema: jei prastai baigei vidurinę, gali susimokėti ir vis tiek mokytis aukštojoje mokykloje.
Manau, kad tai ydinga praktika, nes labai daug aukštųjų absolventų ar studentų, nutraukusių studijas, ateina mokytis į profesines mokyklas ir krimsti statybininko duonos, kuri, beje, šiandien yra gana skani“, – sako V. Ringelevičius.
Pasak statybininko profesijos mokytojo, pasimokę aukštojoje mokykloje ir atėję studijuoti į profesinę, moksleiviai pasiekia itin gerų rezultatų ir tampa statybų profesionalais. Visiškai natūralu, kad pats moksleivis, mokydamasis vidurinėje ar gimnazijoje, dar nežino, ko nori, ir jo sprendimams didelę įtaką daro tėvai.
Dabartinių mokinių tėvai vis dar turi tą senąjį požiūrį į statybininko profesiją – mano, kad tai prastas pasirinkimas, kai šiandien tai tėra senas įsišaknijęs mitas, neatspindintis tikrovės.
Verslininkai: įvaizdis realybės neatitinka
Vilniaus statybininkų rengimo centro mokytojui antrina ir verslo atstovai, teigiantys, kad būtina gerinti esantį statybininko profesijos įvaizdį ir tuo užsiimti kuo aktyviau.
„Šiandien statybininko darbas laikomas mažai apmokamu ir fiziškai sunkiu. Tai visuomenėje suformuotas stereotipinis požiūris, kuris neatspindi esamos situacijos. Norint keisti šį įvaizdį, itin svarbu aktyviai užsiimti visuomenės švietimu, atskleisti įvairių profesijų privalumus ir svarbą. Prie teigiamo profesijos įvaizdžio formavimo gali prisidėti darbo sąlygų gerinimas, kokybinių tikslų iškėlimas ir įgyvendinimas, taip pat verslo sąmoningumo skatinimas“, – sako UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Panašią nuomonę išreiškia ir statybomis užsiimančios bendrovės „Tonas“ vadovas Šarūnas Valaitis. Pastarasis teigia, kad statybininko įvaizdis Lietuvoje tikrai gerėja, tačiau dar nėra toks geras, koks turėtų būti.
„Pastebime, kad daug jaunų statybų profesionalų grįžta į Lietuvą iš užsienio, ieško statybininko darbo mūsų šalyje, randa ir dirba tikrai kokybiškai. Statybų kultūra Lietuvoje nuolatos gerėja ir auga, tai džiugina, tačiau stereotipinio neigiamo požiūrio visuomenėje dar tikrai yra. Tikiu, kad bėgant laikui tai keisis, tačiau tam reikia įdėti pastangų įvairiuose lygmenyse: švietimo, valdininkų bei privataus sektoriaus“, – sako Š. Valaitis.
Priežastis – ir prieškrizinis laikotarpis
Aktyviai statybų sektoriuje su verslu bei mokiniais dirbančios įmonės „Knauf“ sausos statybos produktų grupės vadovo Kęstučio Janeikos nuomone, neigiamą statybininko įvaizdį pakurstė ne tik sovietmetis, bet ir prieškrizinis laikotarpis.
„Prieš krizę, 2005 – 2007 ekonominio pakilimo metais, buvo vykdoma daugybė statybų, siekiama kuo greičiau atlikti darbus, todėl padaryta daugybė statybinių klaidų, darbai dažniausiai atlikti nekokybiškai. Tai metė šešėlį ant statybų bendrovių, griovė gerėjantį šios srities profesionalų įvaizdį.
Šiandien požiūris į statybininkus vėl gerėja, statybinių darbų kokybė auga, patys statybininkai atrodo visai kitaip nei anksčiau buvo įprasta matyti: švarūs, profesionalūs, greitai dirbantys, naudojantys kokybiškas medžiagas, naujausius įrankius. Visa tai prisideda prie įvaizdžio gerinimo. Vis dėlto požiūris į statybininko darbą dar nėra toks geras, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi šį savo karjeros kelią“, – sako K. Janeika.
Mokinius svarbu įkvėpti
Pasak „Knauf“ sausos statybos produktų grupės vadovo, norint keisti požiūrį į statybininko profesiją dar mokykliniame amžiuje, kai jauni žmonės renkasi savo profesinį kelią, svarbu parodyti gerą pavyzdį, įkvėpti mokinius.
„Kasmet vežame jaunus statybų profesijos mokinius į tarptautinį gispkartonio montuotojų konkursą „Junior Trophy“. Kiekvienais metais susiduriame su pakankamai skeptišku mokinių požiūriu į šį projektą – kažkas verčia, todėl važiuoju. Po dalyvavimo konkurse viskas pasikeičia radikaliai. Pabendravę su kitų šalių statybininko profesijos mokiniais lietuviai pamato, kad ši profesija svetur vertinama visai kitaip, įsikvepia ir patys ieškoti daugiau galimybių, mokytis ir tapti profesionalais“, – pasakoja K. Janeika.
Pasak K. Janeikos, šis projektas atskleidžia, kad jauniems žmonėms svarbu parodyti statybininko profesijos galimybes, kitokį, šiandieninį požiūrį į šią profesiją ir tuomet mokiniai įgauna motyvacijos patys siekti daugiau, kurti kokybiško statybų darbo pavyzdį. Visa tai ir formuoja geresnį šios profesijos įvaizdį.
