Kleboniškio miške apsupta tvorų stūkso Eigulių vandenvietė. Veikia ir vandens tyrimų laboratorija. Toje pačioje teritorijoje stovi du namai, kuriuose gyvena kauniečiai.
Tai – bendrovės „Kauno vandenys“ tarnybiniai butai, kuriuose įsikūrę šios įmonės darbuotojai. Nuo pašalinių akių apsaugota graži miško vieta kažkuo primena prabangias sostinės Turniškes.
Tačiau „Kauno vandenų“ vadovas Linas Baltrėnas tikino, kad išskirtinėje vietoje gyveno ir planuoja gyventi ne įmonės vadovai, o paprasti darbuotojai.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad nei pati savivaldybė, nei kitos jos valdomos įmonės žinybinių butų jau neturi. Ar „Kauno vandenims“ tarnybinių butų iš tiesų reikia, taip pat abejojo.
Gyvenimas – tarsi kurorte
Važiuojant Jonavos gatve, vedančia ir per Kleboniškio mišką, prieš akis išnyra senomis sovietmetį menančiomis metalinėmis tvoromis aptverta nemaža teritorija.
Prie vartų stovi akmuo, skelbiantis, kad čia, Jonavos gatvės 53 numeriu pažymėtoje vietoje, nuo 1929 metų veikia Eigulių vandenvietė. Greta kabančioje lentelėje skelbiama, kad tai sanitarinė zona ir eiti per ją pašaliniams – draudžiama.
Tačiau paradoksas – sanitarinėje zonoje stovi du gyvenamieji namai. Jų kiemuose žydi gėlės, auga svogūnai ir kitokios daržovės. Gyventojai yra pasistatę ir šiltnamius, įsirengę pavėsines.
Greta miške nuo seno įrengta krepšinio aikštelė.
Patekus į šią kurortine ramybe dvelkiančią gražią miško teritoriją, klausantis čiulbančių paukščių taip ir peršasi mintis, kad žmonės čia gyvena tarsi garsiosiose Vilniaus Turniškėse – apsaugoti nuo pašalinių akių ir miesto šurmulio.
Namai iškilo tarpukariu
Šviečiant saulei namo kieme lepinosi saule viena gyventojų. Ji sutiko šiek tiek praskleisti šios paslaptingos vietos uždangą, tačiau nenorėjo, kad būtų minima jos pavardė. Kiti tarnybinių butų gyventojai buvo nekalbūs.
Moteris pasakojo, kad būtent iš Eigulių vandenvietės Kaunui pradėtas centralizuotai tiekti vanduo.
1938 metais įmonės darbuotojams buvo pastatytas vienas dviejų aukštų namas. Jo patalpų išdėstymas priminė bendrabučio kambarių sistemą. Gyventojai naudojosi bendrais tualetais.
Greta buvusi vieno aukšto dyzelinė elektrinė taip pat netrukus buvo pritaikyta gyvenimui. Abiejuose pastatuose, dešimtyje butų, nuo seno ir gyvena „Kauno vandenų“ darbuotojai.
„Žinybinius butus „Kauno vandenys“ nuomodavo savo darbuotojams. Žmonės pamažu juos tvarkėsi, rengėsi tualetus, keitė pastatų langus, patys patalpas remontuodavosi. Taip pat gražino ir savo aplinką“, – pasakojo išskirtinės vietos gyventoja.
Moteris buvo atvira: kai kuriuose butuose kauniečiai gyveno po 40 – 50 metų.
Pastaruoju metu dalyje būstų buvo įsikūrę jau ne „Kauno vandenų“ darbuotojai, bet jų vaikai ir anūkai.
Prieš keletą metų miesto savivaldybė susigriebė, kad „Kauno vandenų“ įmonės žinybiniai butai – paskutinis ir vienintelis toks tarnybinių būstų bastionas Kaune. Tačiau ką nors keisti iš esmės taip ir nesiryžo.
Laukia naujų kaimynų
Kaunietė pasakojo, kad įmonėje nedirbantiems žmonėms buvo nurodyta iš žinybinių būstų išsikraustyti.
„Tie, kas nesutiko, gavo teismo nurodymus tai padaryti. Šį pavasarį buvo skaudu žiūrėti, kaip vyresni žmonės, čia gyvenę didžiąją dalį savo amžiaus, kraustėsi, kaip jie išgyveno“, – pasakojo kaunietė.
Dabar, pasak moters, pusė tarnybinių butų stovi tušti. Laukia naujų gyventojų.
Nuomos mokestis – nedidelis
Kauno „Turniškių“ gyventoja pasakojo, kad tie, kas gyvena „Kauno vandenų“ žinybiniuose butuose, su įmone yra pasirašę nuomos sutartis.
„Sutartyse rašoma, kad gyventi šiuose būstuose galime tik tol, kol dirbame bendrovėje. Žmonės norėjo privatizuoti butus, kuriuose ilgus metus gyveno. Tačiau to padaryti neleido. Gaila“, – kalbėjo kaunietė. Gyventoja atskleidė, kad už 61 kvadratinių metrų būstą per mėnesį moka 85 eurų nuomos mokestį.
„Daug“, – tikino gyventoja.
Nekilnojamojo turto specialistė Miglė Kaminskaitė „Laikinajai sostinei“ teigė, kad už panašaus dydžio būsto nuomą tokiose prestižinėse vietose paprastai prašoma 300 – 400 eurų per mėnesį. 1 aro sklypo, jei iki jo atvestos visos komunikacijos, kaina – 8 – 13 tūkstančių eurų.
Moka patys nuomininkai
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius L.Baltrėnas sakė, kad kai buvo statoma vandenvietė, jau tuomet buvo numatyta, kad šioje teritorijoje gyvens bendrovės darbuotojai.
„Todėl tai istoriškai susiklostęs faktas.
Namų priežiūros ir administravimo išlaidas sumoka patys nuomininkai. Savo žinioje turėdama šiuos butus įmonė nepatiria jokių nuostolių, bet ir nesiekia pasipelnyti“, – sakė įmonės vadovas.
Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, parduoti vandenvietės teritorijoje esančius butus draudžia tokių zonų naudojimą reglamentuojantys įstatymai.
Jos, kaip ir vandens tiekimas, turi būti valstybinių įstaigų žinioje.
Gyvena ne įmonės vadovybė
L.Baltrėnas patikino, kad Eigulių vandenvietės teritorijoje žinybiniuose butuose gyvena tik įmonės darbuotojai.
„Žinybiniai butai yra negriežto režimo zonoje. Statiniai stovi antrojoje vandentiekio apsaugos zonoje, kurioje įdiegtas centralizuotas nuotekų valymas. Todėl žmonės ten gyventi gali“, – sakė L.Baltrėnas.
Savivaldybės įmonės vadovas pranešė, kad tarnybiniuose butuose šiuo metu gyvena elektrikas, vandens apskaitos mazgų inžinierė, meistras, inspektorė ir operatorius.
„Anksčiau butuose gyveno šaltkalviai, chloruotojas, elektrikas- montuotojas, operatoriai, vandenvietės viršininkas. Tai buvo darbuotojai, kurie ir prižiūrėdavo vandenvietę“, – sakė L.Baltrėnas.
Šiuo metu prašymus dėl laisvų butų yra pateikę projektų vadovas, apskaitininkė-sandėlininkė ir meistras.
„Įmonei priklausantys butai skiriami pagal bendrovėje „Kauno vandenys“ patvirtintą tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, naudojimo ir apskaitos aprašą.
Butai skiriami pagal prašymo pateikimo datą, šeiminę ir socialinę padėtį, darbuotojų charakteristiką. Nuomos mokestis peržiūrimas kasmet. Jo dydis priklauso nuo namo priežiūros išlaidų“, – teigė L.Baltrėnas.
Policijos pareigūnų butais nevilioja
Kauno policijos vadovai dar pernai skundėsi, kad tragiškai stinga policijos pareigūnų.
Ypač reikia aukštesniosios, vidutinės ir pirminės grandžių statutinių policijos darbuotojų.
Tačiau tarnybiniais butais vilioti žmones dirbti policijoje taip pat nebandoma.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai Komunikacijos poskyrio vedėjos pareigas einanti Odeta Tumelytė sakė, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tarnybinių butų neturi.
Tarnybiniai butai savivaldybei per brangūs
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės
administracijos direktorius
„Kauno savivaldybės žinioje yra 1,5 tūkstančio socialinių butų ir 2,5 tūkstančio gyventojams nuomojamų butų, kuriuos nuomininkams atsirado galimybė išsipirkti.
Žinybinių butų pati savivaldybė neturi. Nemanau, kad jų reikia. Pats į darbą kasdien važinėju iš Kėdainių.
Nemanau, kad, norint į Kauną pritraukti labai gerų specialistų, tai pavyktų padaryti skiriant jiems tarnybinius butus.
Manau, kad naudingiau tokiems žmonėms mokėti priedus, nei savivaldybei išlaikyti tarnybinius butus. Taip pat manau, kad Kaunas nėra, pavyzdžiui, Skuodas, kur privilioti profesionalus sudėtinga ir tarnybinių butų skyrimas padėtų prisikviesti daugiau specialistų.
Bendrovė „Kauno vandenys“ yra vienintelė savivaldybės įmonė, kuri turi tarnybinius butus bei daug kito nekilnojamojo turto, įrangos. Daug įvairaus, taip pat ir nekilnojamojo negyvenamosios paskirties turto turi ir kita įmonė „Kauno energija“.
Neseniai atlikome šių dviejų savivaldybės įmonių turto analizę.
Reikia išnagrinėti, koks turtas naudojamas efektyviai, kuris – ne, ir jį parduoti arba išnuomoti.
Pertvarkos gali paliesti ir „Kauno vandenų“ tarnybinius butus. Jie galbūt būtų reikalingi, jei į šią įmonę reikėtų pakviesti dirbti ypatingų specialistų. Tačiau „Kauno vandenys“ – ne kosminių technologijų įmonė.
Todėl reikia paskaičiuoti, ar išlaikyti šiuos butus apsimoka. Jei ne, reikia juos naikinti.“
