Tačiau didieji stebuklai atsiveria sodybos, kurioje gyvena tautodailininkas Raimundas Blažaitis su šeima, kieme.
„Šį namą 1934-aisiais pastatė mano senelis. Ūkinis pastatas, kuriame anuomet buvo tvartas, o dabar mano dirbtuvės, irgi senelio rankų darbas. Jis pats pasigamino didelių plytų, mūras puikiai laikosi iki šiol“, – pasakojo penktą dešimtį skaičiuojantis Raimundas.
Jis su didele pagarba saugo senelio atminimą. Kai gyvenamajame name buvo keičiami langai, vienas senelio – nagingo staliaus – darytas lango rėmas buvo pakabintas ant dirbtuvės sienos kaip savotiška dekoracija.
Sodybos aplinka išduoda didžiausius Raimundo pomėgius. Tautodailininkas ne tik iš medžio drožia rūpintojėlius, koplytstulpius, bet negali abejingai praeiti pro įdomesnį akmenį.
Pastarųjų alvitiškis yra atsivežęs iš įvairių pasaulio kraštų. Didesni akmenys buvo panaudoti įvairioms skulptūroms, kurios puošia sodybos aplinką.
Senienomis Raimundas domisi ne todėl, kad tai madinga. Alvitiškiui tai – sielos poreikis.
Šimtametė klėtelė, atsigabenta iš Dzūkijos, prieš daugelį metų tapo pirmąja tautodailininko dirbtuve.
Jos lauko sienos nukabinėtos įvairiomis smulkiomis Raimundo drožtomis skulptūrėlėmis. Vienos jau papilkėjo nuo lietaus ir sniego, kitos – šviečia šviežiu gelsvumu.
Puošniame būste įsikūręs net Blažaičių šeimos šuo. Landa prie pastato kampo aplipdyta akmenimis, sienos nukabinėtos drožiniais ir įdomiais radiniais, lovelyje žydi gėlės.
Tautodailininkas ūkinio pastato durų puošybai panaudojo net senus metalinius indus ir keptuves.
Ne kiekviena šeimininkė gali pasigirti originalia skalbinių džiovykla, kokią Raimundas įrengė sutuoktinei Angelei. Fantazijos nestokojantis vyras virves ištempė tarp dviejų medžio skulptūrų.
Spalvingos gyvenamojo namo lauko durys, papuoštos ryškiaspalviu ornamentu, liudija, jog sodyboje gyvena žaismingų idėjų su kaupu turintys žmonės.
Tai patvirtina ir šalia namo atsiradusi valiūkiška instaliacija, – daugybė batų, kabančių ant medžio šakų.
Dėmesį traukia didžiuliai stilizuoti vartai, pro kuriuos iš Blažaičių kiemo galima patekti į kaimyno sodybą.
„Toje vietoje, kur dabar kaimyno sodyba, kolūkių laikais buvo mano senelio sodas. Anuomet buvo negalima turėti daug žemės, sodas iš senelio buvo atimtas.
Sodui atminti pastačiau vartus. Be to, ir kaimynas geras“, – šypsojosi Raimundas.
Blažaičių sodyba puoselėjama, ko gero, laisvės ir natūralumo dvasia.
Gal būt todėl, joje gera būti ir prašalaičiams, nes kiekviename kampe – gausu įdomybių, meniškas chaosas turi prasmę.
Skeptiškai vertinti šią aplinką gali, matyt, tie, kuriems patinka tik rafinuotas grožis iš katalogų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir ne vienoje užsienio valstybėje žinomas tautodailininkas, į Lietuvos rekordų knygą šiemet patekęs kaip mažiausio rūpintojėlio (1 cm ir 2 mm dydžio) autorius, unikalų grožį įžvelgia net ir iš laužo ištrauktoje apdegusioje šakoje.
Kai Raimundas nuo jos nušveitė degėsius, išryškėjo skrendančio ilgakaklio paukščio figūra.
Raimundo drožiniai kasmet pasklinda į įvairias pasaulio šalis, tautodailininko darbais didžiuojasi ir Alvito gyventojai.
Raimundo skulptūros stovi Alvito prieigose, puošia bažnyčią. ˙
