Nauja išraiška nepakeitė esmės
Loftų – gyvenimui pritaikyto apleisto fabriko, pramoninio tipo pastato ar buvusių dirbtuvių – era prasidėjo Niujorke, prieš geras aštuonias dešimtis metų. Visada gyvenimas lofte buvo siejamas su galimybe pabėgti nuo šabloniškumo ir stipriai pabrėžtu individualumu. Tai išlaisvinta, su stereotipais nesusijusi erdvė. Kaip ir tokią erdvę pasirinkę žmonės. Vienas pirmųjų apleistas gamyklines patalpas pritaikęs gyvenimui ir kūrybai buvo garsus lietuvių menininkas Jurgis Mačiūnas. Jo įkurtos Fluxus studijos, arba dar kitaip žinomi kaip SoHo loftai, tapo įvairių sričių kūrėjų traukos centru Manhetene.
Šiandien jau yra sakoma, kad loftas – ne vien gyvenamoji vieta, tai – aktyvių, plačių pažiūrų, šiuolaikiškų miestiečių gyvenimo būdo dalis. Vakaruose senų pramoninių patalpų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus loft stiliaus pastatus. Modernūs vėjai pučia ir pas mus. Taip atsirado loftas naujai pastatytame name. Beje, tai gera žinia tiems, kurie nenori gyventi buvusiose gamyklose, manydami, kad tokia aplinka nėra palanki sveikatai. Tačiau nors išraiška ir keičiasi, tikroji lofto esmė išlieka. Naujieji loftai taip pat turi visus pagrindinius skiriamuosius bruožus – didžiulę atvirą erdvę, langus per visą išorinę sieną, matomas pastato konstrukcijas.
Ekonomiškumas, funkcionalumas ir laisvė
„Loftas patrauklus savo išskirtinėmis įrengimo galimybėmis bei laisve pasireikšti įkvėpimui, fantazijai. Jo unikalumas yra tame, kad tai labai ekonomiška erdvė, kurią galima suvaldyti funkciškai išplanuojant pagal savo poreikius. O įsirengus antrą aukštą – netgi praplėsti naudojamą plotą dvigubai, be to, tokiu atveju kvadratinio metro kaina atpigs beveik per pusę, – loftų galimybėmis džiaugiasi juos įrenginėjantis interjero dizaineris Georgij Greben. – Tai puiki vieta gerai psichologinei būsenai – daug šviesos, erdvės. Ir nors loftas turi savo specifinę dvasią, puikiai galima suderinti industrinio stiliaus detales su prabanga, klasikos elementais, ar cantry stiliaus detalėmis,“ – sako dizaineris.
Loftų įrengimo galimybės tikrai plačios: ieškantiems autonomijos, tiks loftai su atskirais įėjimais; nedidelių loftų gyvenamąjį plotą galima išmaniai pasidvigubinti; renkantis didesnį – įsirengti namą name ar vietą biurui, kūrybinėms dirbtuvėms, galerijai ar išskaidyti erdvę į kelias dalis, vienas pritaikant komercinei veiklai, o kitas gyvenimui. Be to, kiekvienas loftas gali būti vis kitokios formos, tad autentiškumas – garantuotas. Taigi, tereikia išleisti į laisvę savo vizijas ir imtis kūrybos.
Loftai Fabijoniškėse – patikima, nauja, individualu
Vos kelios minutės automobiliu nuo centro Ukmergės gatve, ant Ozo kalvų, Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonų sandūroje stovinčiame 11-os aukštų pastate GRANDE yra komercinės patalpos, butai ir įspūdingi daugiau nei keturių metrų aukščio loftai. Dauguma vilniečių gerai atsimena, kad šioje vietoje apie 2005-uosius metus jau kilo statinių konstrukcijos, bet darbai sustojo, statybos buvo užkonservuotos. 2013 m. atsirado nauji NT vystytojai, kurie įvertino esamų pastato pagrindų būklę, pakeitė projektą ir atnaujino ambicingo pastato statybas. Pasak GRANDO loftus ir butus projektavusios architektės Jonės Šarkinaitės, loftų tūris, prieš projektuotojams dar tik pradedant darbus, jau buvo pastatytas ankstesniųjų šeimininkų. Projektuojant buvo palikti matomi konstrukciniai elementai ir nestandartinis aukštis, kurio pakanka įsirengti miegamojo ar darbo zoną pakeltoje nuo žemės antresolėje.
Nors pagrindinė kūrėjų užduotis buvo prisitaikyti prie planuojamų inžinerijos šachtų aukščiau esančiuose butuose, labai stengtasi suteikti laisvės erdvėms bei „aprengti“ lauko fasadą taip, kad į patalpas patektų kuo daugiau šviesos. Dabar per visą išorinę sieną išdėstyta stiklo-aliuminio rėmų fasadinė sistema suteikia savitą atvirumo pojūtį ir leidžia žvelgti į aplinką per žalią stiklo filtrą.
„Manau, kad stiklo sienos žalumas ir betono konstrukcijos įkvėps naujakurius gyventi moderniai. Esu įsitikinusi kad, mums pavyko sukurti netradicines erdves, kurios skirtos nebijantiems gyventi kitaip. Laisvės ir erdvės pojūtis čia labai stiprus, tikiuosi, tokie bus ir čia gyvenančių žmonių tikslai ir idėjos“, – sakė architektė. Pasak NT rinkos specialistų „Loftų“ kaina priklauso nuo vietos, pastato aukščio, jo pobūdžio, aukšto, susisiekimo galimybių, infrastruktūros ir panašiai. Kainą kelia ir pasiūlos ribotumas. Tai nėra pats pigiausias būstas ir jo kainos Vilniuje svyruoja nuo 1000 – 1999 eurų už kvadratą. GRANDO statytojai šiuo metu siūlo mažiausią lofto kvadrato kainą Vilniuje.
Įsirengiant antrąjį aukštą antresolę, lofto kvadratinis metras (net įskaičiavus įrengimo darbus ir medžiagas) kainuos tik apie 880 eurų. Tačiau šis objekto vystytojų pasiūlymas galioja tik iki statybos darbų pabaigos – š. m. liepos 31 dienos.
