Jau kitą savaitę prasidės legendinio „Žalgirio“ stadiono griovimo darbai – pamažu statinys dings nuo žemės paviršiaus, tačiau viena jo detalė išliks.
Architektas Audrius Ambrasas pasiūlė būsimo viešbučio fasade įkomponuoti centrinius stadiono vartus.
Pirmiausia vietoj stadiono iškils viešbutis, paskui – verslo centras. O greta stadiono darbai jau vyksta – čia statomas gyvenamųjų namų kvartalas „Pilies apartamentai“.
Privertė senų padangų
Šiuo metu „Žalgirio“ stadiono prieigos atrodo apgailėtinai.
„Vilnius – Detroit“ juodais dažais nutepliotas užrašas ant vartų. Taip kažkas Lietuvos sostinę palygino su bankrutavusiu JAV didmiesčiu.
Tvyro dvėselienos kvapas. Matyt, kažkur šiukšlių maišuose pūva gyvis.
Ir ne tiktai tų maišų prigrūsta prie vartų, pro kuriuos prieš dešimtmetį į tribūnas žygiuodavo žiūrovai.
Aplink įsikūrusių automobilių servisų darbuotojai privertė senų padangų, sėdynių, įvairių niekam nebetinkamų detalių. Čia pat riogso senas šaldytuvas ir daugybė įvairiausių rakandų.
Kėdes galės neštis namo
Taip, Vilniaus palyginimas su Detroitu ant stadiono vartų ne visai tinkantis. Čia daug prasčiau nei bankroto ištiktame JAV mieste.
Stadiono veja, kuria bėgiodavo futbolininkai, apaugusi jau ne tik tankia žole.
Dygsta ir medeliai. Tribūnų konstrukcijos kelia pavojų, nes akivaizdžiai įlinkusios.
Aplink nešvara, netvarka, surūdiję prožektoriai, nušiurusi švieslentė.
Automobilių servisuose – kraustynių nuotaikos. Vienas darbuotojų nuo pastato nusuko numerį, kitas mėgino nuplėšti iškabą.
Stadioną įsigijusios nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis prisipažino girdėjęs ne vieną prašymą padovanoti žiūrovams skirtą kėdę ar vartų detalę. Taip vilniečiai nori prisiminti stadioną.
Dabartiniai stadiono šeimininkai pažadėjo, kad pradėjus griovimo darbus vilniečiai galės ateiti ir pasiimti tai, kas bus brangu jų širdžiai.
Investicijų – milijonai
Stadiono griovimo darbai bus pradėti liepos 5–6 dienomis.
Tiesa, iš pradžių bus ardoma tik ta statinio dalis, kur iškils viešbutis.
Bemaž 8 hektarų teritorijoje per porą metų bus pastatytas keturių žvaigždučių 200 kambarių viešbutis, vėliau – verslo centras. Jo projektavimo darbai prasidės šiemet.
Paskui bus projektuojamas dar vienas gyvenamųjų namų kvartalas.
A.Avulis neslėpė – vien į viešbučio statybas „Hanner“ ketina investuoti 20 mln. eurų.
Į pirmąjį biurų pastatą – dar 20 mln. eurų. O visam projektui „Hanner“ ketina skirti 200 mln. eurų investicijų.
Beje, „Žalgirio“ stadiono kompleksą iš Šiaulių banko „Hanner“ įsigijo už 40 mln. eurų.
Viską gerai apsvarstė
Sklypo, kuriame yra stadionas, detaliajame plane numatyta, kad pastatai nebus aukštesni nei devynių aukštų.
Galioja ir Kultūros paveldo departamento apribojimas pietinėje sklypo dalyje, kurioje – maždaug 1700 kvadratinių metrų senosios žydų kapinės. Jose statyti nieko negalima.
Prieš pradėdami darbus investuotojai viską gerai apsvarstė.
Dar praėjusiais metais Lietuvos architektų sąjunga surengė kūrybines dirbtuves, per kurias specialistai nagrinėjo galimus erdvinės struktūros variantus, „Hanner“ sklypo ryšius su miestu bei gretimais svarbiais objektais: Neries upe, Koncertų ir sporto rūmais, gyvenamaisiais kvartalais, planuojamu teismų kvartalu, žydų kapinėmis.
Statė karo belaisviai
„Žalgirio“ stadionas buvo seniausias Lietuvoje. Jį Antrojo pasaulinio karo belaisviai pastatė 1948-aisiais.
Stadione žiūrovams buvo skirta per 15 tūkst. vietų.
Sovietmečiu per kai kurias Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes į jį susirinkdavo iki 10 tūkst. futbolo aistruolių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę „Žalgirio“ stadione rungtynes žaisdavo Lietuvos futbolo rinktinė, tačiau vėliau jis prarado nacionalinio stadiono vardą.
Tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti S.Dariaus ir S.Girėno stadione Kaune ir Lietuvos futbolo federacijos stadione Liepkalnyje.
Dar 2010 metais tuometė stadiono savininkė Ūkio banko investicinė grupė ketino jį griauti ir statyti gyvenamuosius namus.
Ispanai iš pykčio nuniokojo drabužinę
Dabar jau miręs buvęs „Žalgirio“ stadiono direktorius Jonas Grigas „Sostinei“ yra pasakojęs įvairių istorijų, nutikusių „Žalgirio“ stadione.
2004 metų lapkritį Ispanijos futbolo rinktinė atvažiavo į Vilnių žaisti su Lietuva ir tų rungtynių nelaimėjo. ai buvo paskutinės nacionalinių komandų rungtynės „Žalgirio“ stadione. Po jų rinktinė persikėlė rungtyniauti į Kauną.
Jau prieš rungtynes vykusi treniruotė prasidėjo incidentu, kai ispanai išvydo „Žalgirio“ sporto bazės aikštę. Joje telkšojo balos. Užsieniečiai atsisakė joje treniruotis ir pareiškė, kad lietuviai iš jų tyčiojasi.
Dėl to ispanai išliejo pyktį „Žalgirio“ stadiono drabužinėje.
Po rungtynių į ispanų drabužinę užėję lietuviai aiktelėjo. Ant grindų mėtėsi kalnai šiukšlių, viskas išvartyta, o sienos buvo apdrabstytos purvu. Žaidėjai jas iki lubų apdergė vieną į kitą daužydami savo žemėtus batelius.
Beje, drabužines dažnai prišnerkšdavo ir baltarusių sportininkai. Jie būdavo įsitikinę, kad viską privalo išvalyti valytoja.
Aršiausi „Žalgirio“ aistruoliai rinkdavosi Pietų IV tribūnoje. (nuotr.) Ji atsirado aistruolius išvarius iš Pietų II tribūnos.
Vienais metais pasitaikė „Žalgirio“ rungtynės su CASK gegužės 9-ąją – vadinamąją Pergalės dieną.
Iš Maskvos suvažiavo už armijos klubą sergantys generolų vaikai, jau tais laikais garsūs triukšmadariai. Ir kilo muštynės su Pietų II tribūnos sirgaliais.
Malšinti muštynių buvo pasiųsti kareiviai. Kai kurie maskviečiai buvo sulaikyti. Tačiau kitą dieną paskambino iš Maskvos piktas komunistų partijos instruktorius. Išvadinęs fašistais jis ne tik liepė visus sirgalius paleisti, bet ir nupirkti jiems traukinio bilietus, o viską įvykdžius apie tai raportuoti Maskvai.
Po to saugumiečiai išvaikė Pietų II tribūnos sirgalius. Šiems teliko persikelti į Pietų IV.
Beje, vilniečiai sirgaliai dažnai pakliūdavo į saugumiečių nemalonę. Nes tribūnose vis pasigirsdavo raginimų mušti rusus.
Anksčiau buvo žydų kapinės ir daržai
Teritorija, kurioje stūkso „Žalgirio“ stadionas, ilgą laiką buvo Vilniaus priemiestis. Didžiąją jos dalį užėmė laukai ir daržai.
1536 metais pastačius pirmąjį tiltą per Nerį (dabartinio Žaliojo tilto vietoje), priemiesčiai pradėjo plėtotis sparčiau. Nuo XVI amžiaus jie tapo neatsiejama miesto dalimi.
Piečiau šios teritorijos buvo žydų kapinės, uždarytos XIX amžiaus pradžioje caro valdžios įsakymu.
XIX amžiaus antrojoje pusėje buvusių kapinių teritorijoje prie Neries dabartinių Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankirtoje buvo pastatytas fortas, kareivinės, įrengta gynybinių griovių ir pylimų sistema.
Šiaurinėje ir centrinėje buvusių kapinių dalyje pavieniai palaidojimai buvo išlikę iki pat Koncertų ir sporto rūmų statybos. XIX amžiaus antrojoje pusėje šalia dabartinio stadiono buvo pastatytas kareivinių kompleksas, raitininkų laukas, pradėta statyti pirmoji tribūna.
Mūriniai pastatai šios teritorijos prieigose pradėti statyti tik XX amžiaus pradžioje.
Tuo metu parengtoje miesto plėtros programoje buvo numatyta dešinįjį Neries krantą panaudoti žaliosioms zonoms, bulvarams, sporto įrenginiams.
Toks teritorijos naudojimas išliko iki pat XX amžiaus pabaigos. Čia buvo pastatytas ne tik stadionas, bet ir treniruočių aikštynas, Koncertų ir sporto rūmai, „Lietuvos ryto“ krepšinio arena.
