Tendencijos kinta
Prieš tris metus iš naujai Vilniuje pastatytų butų net 65 proc. sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6 proc. (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 eurų/kv. m ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19 proc.
Šiuo metu Vilniuje brangiausių naujų butų su daline apdaila ir įrengtų senos statybos (istoriniuose pastatuose) butų kainos dažniausiai neviršija 3 200 – 3 500 eurų/kv.m, tačiau plėtotojai nusiteikę optimistiškai ir naujus butus geriausiose sostinės vietose (centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje) tikisi parduoti už 4 000-5 000 eurų/kv. m.
Drąsiausi būsto plėtotojai Kaune ir Klaipėdoje pastaruoju metu taip pat yra įgyvendinę ar plėtoja aukštesnės klasės butų projektus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina siekia 2 000 eurų. Tačiau reikia paminėti, kad Kaune ir Klaipėdoje brangiausių butų (senos ir naujos statybos) kainos dažniausiai neviršija 1 800-1 900 eurų/kv. m.
Kiek išleido prabangaus turto pirkėjai?
O ką rodo oficiali šių metų statistika ir kokios butų pirkimo-pardavimo sandorių kainos fiksuojamos pačiame brangiausiame segmente? Kadangi butų kainų lygis didžiausiuose šalies miestuose yra skirtingas, todėl Vilniuje buvo atrinkti per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruoti visi butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3 000 eurš (eliminavus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliukų kainą).
Kaune ir Klaipėdoje buvo pasirinkti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina ne mažesnė nei 1 800 eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo parduoti 39 tokie butai, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 6 ir 5 butai. Įvertinant tokių butų sandorių kiekį bendroje pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis yra itin nedidelė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8 proc., Kaune ir Klaipėdoje – 0,3 proc.
Vilniuje vidutinė tokių butų kaina sudarė 3 313 eurų/kv. m (vidutinis buto plotas – 80 kv. m), Kaune – 2 052 eurų/ kv.m (vidutinis buto plotas – 52 kv. m ), Klaipėdoje – 2 005 eurų/kv. m(vidutinis buto plotas – 73 kv. m ).
Brangiausias butas Vilniuje 2016 metų pirmą pusmetį parduotas naujos statybos name Šiaulių g. – už 130 kv. m ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 560 000 eurų (4 000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą atėmus automobilio stovėjimo vietų kainą).
Kiti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršija 3 000 eurų/ kv. m, Vilniuje buvo parduoti centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje ir Žvėryne (Gedimino pr., V. Mykolaičio-Putino g., Šiaulių g., Polocko g., Aušros Vartų g., Olimpiečių g., Užupio g., Trakų g., Odminių g., J. Basanavičiaus g., Šaltinių g., Šv. Mykolo g., Krivių g., M. K. Čiurlionio g., Šv. Mikalojaus g., Malūnų g., Mindaugo g., A. Smetonos g., Konstitucijos pr., A. Jakšto g., Tilto g., Blindžių g.).
Tuo metu Kaune daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Raguvos g. – 65 kv. m ploto butas rekonstruotame senos statybos pastate kainavo 155 000 eurų (beveik 2 400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Klaipėdoje daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Danės g. – už 78 kv. m ploto butą senos statybos pastate buvo sumokėta 180 000 eurų (2 300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Pardavimai nėra gausūs
„Iš įvykusių sandorių matyti, kad paties brangiausio būsto segmento rinka gyvesnė tik Vilniuje, kur per mėnesį vidutiniškai sudaromi 6-7 sandoriai, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje buvo parduodama po vieną butą per mėnesį“, – teigė Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Specialistas pridūrė, kad tokio turto imtis net ir sostinėje išlieka pakankamai nedidelė (mažiau nei 1 proc. ) ir prabangaus būsto plėtotojams ir kitiems prabangiausio būsto savininkams tenka įdėti nemažai pastangų stengiantis parduoti savo turtą itin negausiam pirkėjų ratui.
Pasak S. Vagonio, viena iš svarbių tokio nedidelio sandorių kiekio priežasčių yra ir pastaraisiais metais buvusi pakankamai nedidelė prabangaus, ypač naujos statybos, būsto pasiūla. Tačiau situacija keičiasi ir matyti kaip naujai plėtojami projektai gerina šio segmento rodiklius.
Pavyzdžiui, iš 39 brangiausių per pirmąjį šių metų pusmetį parduotų butų Vilniuje 36 proc. jų parduota senuose pastatuose (iki 1990 metų statybos), 28 proc. parduota 2004-2015 metų statybos pastatuose ir 36 proc. parduoti šiais metais pastatytuose projektuose.
Šiuo metu vykstančios naujų prabangių daugiabučių namų projektų statybos (ypatingai šalies sostinėje), pasirašomos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys ir plėtotojų deklaruojamos pardavimo kainos leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje pamatysime dar įdomesnių ir galbūt rekordinių įsigijimų bei didesnes tokio tipo būsto pardavimo apimtis.
Keičiasi būsto pirkėjas
Nekilnojamojo turto bendrovės „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas svarsto, kad butų centriniuose rajonuose paklausa auga dėl keleto priežasčių. Visų pirma, pirkėjai vertina, kad butas centre yra saugesnė, likvidesnė investicija, ką parodė ir krizės laikotarpis – per jį būstai centrinėje miesto dalyje prarado mažiau vertės nei miegamuosiuose rajonuose.
“Šiandien matome, kad pirkėjai turi susitaupę pinigų, skolinasi kuo mažiau. Pavyzdžiui, jeigu prieš 7-8 metus iš 80 proc. pirkėjų, imančių paskolą būstui, 70 proc. skolindavosi maksimalias leistinas sumas, šiandien tokių tebėra 30 proc. Dauguma aukštesnės klasės ir prestižinių butų pirkėjų skolinasi tik 40-50 proc. visos būstui reikiamos sumos, o kitą dalį dengia iš savo lėšų. Tai rodo, kad rinka yra sveikesnė, pirkėjai uždirba geriau ir yra finansiškai stabilesni, tad jiems butas nebetampa didele finansine našta“, – teigia M. Umbrasas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad į rinką įsilieja visiškai nauji pirkėjai. „Tai jauni, išsilavinę 25-28 metų amžiaus specialistai, kurie jau įsitvirtinę darbo rinkoje, gauna pakankamai aukštas pajamas ir ieško aukštesnės gyvenimo kokybės. Šie pirkėjai nepatyrė finansinės krizės, nes tuo metu dar buvo studentai, todėl yra optimistiškesni, drąsiau skolinasi, nors tuo pačiu yra labiau išprusę ir detaliau išanalizuoja pirkimo sprendimus. Tipinis pavyzdys – IT specialistas, gaunantis aukštą atlygį ir kuriam gyvenimas centre buvo tam tikra svajonė“, – aiškino M. Umbrasas.
