Tarp A ir B klasės pastatų susidaro nemažas reikalavimų šuolis, kuris iškelia statybų kainą, tačiau gerokai pagerina gyvenimo kokybę.
Skaičiuojama, kad tradiciniame daugiabutyje būstui šildyti vienam kvadratiniam metrui sunaudojama maždaug 150 kilovatvalandžių, o A energinės klasės būstas sunaudoja 15 kilovatvalandžių, t.y., net 10 kartų mažiau.
Gyvenimas A+ klasės būste padeda ne tik sumažinti sunaudojamos šilumos, sutaupyti prasidėjus šildymo sezonui, bet ir sumažinti poveikį aplinkai.
Keliami aukšti kokybės reikalavimai
Pasak bendrovės “Merko statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo, siekdama sukurti darnią gyvenamąją aplinką bendrovė nepabūgo papildomų iššūkių, pasitelkė savo ilgametę patirtį, žinias statybų sektoriuje ir prieš dvejus metus pradėję statyti naują objektą nusprendė jį pakylėti laipteliu aukščiau.
„Statant A klasės energinio efektyvumo „Kražių namai“ gyvenamuosius namus Vilniuje buvo panaudotos efektyviausios statybinės medžiagos ir pažangiausios technologijos. Bendrovė visiems savo statomiems objektams kelia aukštus kokybės standartus, o šis projektas tą tik įrodo. Kad mes judame teisinga linkme ir, kad tokio būsto poreikis tarp lietuvių auga, patvirtino ir greitas šių butų pardavimas“, – apie išskirtinį NT projektą pasakoja S. Putrimas.
Ambicingi užmojai visuomenei pasiūlyti A klasės energinius daugiabučius sulaukė socialiai atsakingų vartotojų dėmesio – Vilniaus centre naujai pastatytame „Kražių namai“ daugiabučių kvartale liko vos 2 laisvi butai iš 27 butų.
„Senamiestyje ir miesto centre A ir A+ energinės klasės daugiabučiai – didelė retenybė, nes seni namai turi pačią žemiausią klasę ir renovuoti, kad pakiltų į aukštesnę klasę technologiškai sudėtinga“, – nauju bendrovės objektu didžiuojasi S. Putrimas.
Novatoriški sprendimai naujai kylančiuose NT projektuose rodo ne tik atsakingą statytojų požiūrį į būsimų naujakurių gyvenimo komfortą, bet ir pačių gyventojų norą investuoti į ateities namus.
„Atsakomybės jausmas ir palankių aplinkai sprendimų taikymas, puikiai dera su stipresnės pozicijos užėmimu rinkoje, nes energiškai efektyvių pastatų statyba taiko į vartotojų segmentą, kuriems rūpi tiek pastato eksploatacijos išlaidos, tiek jo poveikis aplinkai“, – projektą „Kražių namai“ įgyvendinusią statybos bendrovę vertina Kauno technologijos universiteto (KTU) Profesorius, Pastatų energinių sistemų katedros vedėjas Andrius Jurelionis.
Mokslininko įžvalgos A klasės pastatams
Pastatų energinis naudingumas yra susijęs ne tik su suvartojamos energijos ir poveikio aplinkai mažinimu, bet ir energetine nepriklausomybe. Pagal 2014 m. statistiką Europos sąjungoje 46 % energijos sunaudojama pastatų šildymui ir vėsinimui (šaltinis – „European Commission calculation on the basis of Eurostat and 2014 modelling estimates“).
KTU Prof. A. Jurelionis sako, kad kalbant apie ateities miestus, A klasės energinio efektyvumo reikalavimas visiems naujai kylantiems pastatams Lietuvoje, globaliu požiūriu tėra mažas žingsnelis į priekį siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir stabilizuoti klimato kaitą. Pasak profesoriaus, mūsų statytojai jau turi ieškoti būdų ne tik kaip pakelti savo statomų NT objektų energinio efektyvumo kartelę iki A klasės, bet ir kaip ją pastūmėti dar aukščiau.
„A klasės pastatai tikrai nėra riba, tik žingsnis pirmyn. Pasaulyje kalbama apie „pastatus kaip energijos generatorius“, ne vartotojus. Suderinus pastato inžinerines sistemas, architektūrą, konstrukcijas ir medžiagas, galima pasiekti, kad pastato metinės energijos sąnaudos būtų neigiamos, t.y. pastatas pagamintų daugiau energijos negu suvartoja. Ir tokiam pastatui pastatyti pakanka 1000 GBP (UK svarų)/m²“, – apie neišvengiamas statybų sektoriaus naujoves pasakoja profesorius.
Patalpų oro kokybė ir šiluminis komfortas – vieni pagrindinių gyvenimo kokybės rodiklių. Todėl pasak A. Jurelionio, svarbu ne tik energijos sąnaudų mažinimo žingsniai, bet ir statiniui naudojamų medžiagų kokybė, garantuojanti teigiamą pastato mikroklimato kūrimą, tinkamą vėdinimą ir poveikį žmogui.
