Technologijų suteiktos darbo iš bet kur galimybės pakeitė mūsų darbo būdą bei dieną, kuri nesibaigia 17 valandą uždarius kabineto duris. Nieko nebestebina ir atrodo savaime suprantama (nors ir neprivaloma) atsakyti į el. laišką vakare, sudalyvauti tarptautiniame konferenciniame skambutyje po darbo valandų, padirbėti ilgiau, kai darbai turi būti atlikti iki nustatyto termino.
Pernai „Microsoft Lietuva“ vykdyto smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojų tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams priimtinas lankstaus darbo stilius, galimybė pasirinkti užduotis atlikti tada ir iš ten, kada tai efektyviausia, kad ir po darbo valandų ar iš namų. Tačiau procesas nėra vienpusis – ne tik darbas veržiasi į vakarinę dienotvarkę, bet ir atvirkščiai – kaip parodė tyrimas, didžioji dalis apklaustųjų įprastu darbo metu užsiima ir asmeniniais reikalais: lankosi su darbu nesusijusiuose tinklapiuose, derina asmeninį kalendorių, naršo socialiniuose tinkluose, darbo metu organizuoja asmeninius susitikimus.
Lygiai taip pat nebestebina kolegos, išlekiantys pasimankštinti į sporto klubą darbo metu ar pasiėmę laisvą pusdienį asmeniniams reikalams susitvarkyti.
„Šiuolaikinis, į rezultatus orientuotas verslas supranta, kad pretenduodamas į didelį darbuotojų įsitraukimą, prisiima įsipareigojimą ir duoti daugiau, o integraciją į asmenines erdves kompensuoti didesne laisve ir sudaromomis sąlygomis geriau patenkinti asmeninius poreikius darbo aplinkoje. Be to, darbdaviai vis intensyviau kovoja dėl darbo jėgos, ypač IT srityje, ir šios aplinkybės juos taip pat skatina kurti ar rinktis kuo patrauklesnę, į žmogų orientuotą darbo aplinką“, – tvirtina nekilnojamojo turto bendrovės „MG Valda“ turto valdymo skyriaus vadovė Monika Sabaliauskaitė.
Pasak jos, ne veltui internete sklando „Google“, „Facebook“ ir kitų pasaulinių grandų darboviečių vaizdai. Nemokami užkandžiai, poilsio ir kūrybos erdvės, gamtos kampeliai, sporto klubai, socialinio gyvenimo puoselėjimas – viskas skirta tam, kad darbuotojai galėtų patogiau suderinti reikalingą koncentraciją į darbą su asmeniniais poreikiais.
Šios tendencijos vis ryškesnės ir Lietuvoje ir tuo pačiu keičia reikalavimus šiuolaikiniams verslo centrams. „Vien nuomoti patalpas nebepakanka – verslo centrai privalo įsilieti į darbdavių ir darbuotojų santykiuose vykstančias darbo ir asmeninio gyvenimo balanso paieškas ir perimti dalį atsakomybės. Todėl jau projektuodami moderniam verslui skirtą „Park Town“ verslo centrą numatėme sukurti aplinką, kuri būtų idealiai subalansuota: turėtų ne tik bazinius ingredientus – patogų išplanavimą, tinkamą vėdinimą ir apšvietimą ar pan., bet ir svarbiausius „vitaminus“ darbuotojų asmeniniams poreikiams – įkvepiančias poilsio erdves, terasas, dviračių saugojimo aikšteles su dušais, įvairias papildomas paslaugas ir patogumus“, – aiškina M. Sabaliauskaitė.
Pavyzdžiui, „Park Town“ įsikurs darželis, sporto klubas, restoranas, grožio salonas ir kitos paslaugos, kurios padės dirbantiesiems verslo centre sutaupyti laiko, kurį jie galės skirti asmeniniams poreikiams, interesams, šeimai. „Kad tokios papildomos paslaugos darbuotojams aktualios, rodo ir mūsų patirtis kituose verslo centruose. Antai, „Verslo trikampyje“ įkurta privati mokykla jau išleido ne vieną moksleivių kartą, o darželį darbuotojai išskiria kaip vieną labiausiai pageidaujamų paslaugų verslo centre“, – aiškino M. Sabaliauskaitė.
NT įmonės atstovė pažymi ir dar vieną svarbų verslo centrų indėlį – gerinti sąlygas į darbą keliauti sveikiau – dviračiu. „Iš patirties matome, kad verslo centrai taip pat gali paskatinti šios tvarios transporto priemonės populiarumą pritaikydami tam infrastruktūrą. Ir turiu omenyje ne tik saugomas dviračių aikšteles – jų jau yra šalia daugumos verslo centrų, bet ir dušus, drabužių saugojimo spintas – patogumus, kurie eliminuotų vieną pagrindinių kliūčių vilniečiams dažniau rinktis dviratį, t.y. higieninių sąlygų užtikrinimą“, – tvirtina M. Sabaliauskaitė.
Ji įsitikinusi, kad į modernų verslą nusitaikiusiuose verslo centruose sprendimų, kurie padėtų užtikrinti kuo geresnį asmeninio gyvenimo poreikių su darbo užduočių vykdymo balansą, tik daugės. Juolab, kad, kaip rodo įvairūs tyrimai, investicija į tokius sprendimus pasiteisina – darbuotojams kuriama gerovė atneša tiesioginę naudą pačiam verslui per didesnį darbuotojų pasitenkinimą, lojalumą ir produktyvumą.
Kaip parodė „Intelligence Group“ JAV atliktas tyrimas, 74 proc. Y kartos (gimę po 1980-ųjų) darbuotojų nori dirbti laisvu grafiku, o 88 proc. – siekia geresnės „darbo ir asmeninio gyvenimo integracijos“. Ši karta, kuri greitu metu taps dominuojanti darbo rinkoje, renkasi darbus, kurie jiems yra prasmingi ir netgi siekia, kad darbas su gyvenimu būtų persipynęs.
