Vos 400 metrų nuo jūros esančio sklypo paveldėtojams negrąžintą turtą valstybė perleido privačiai bendrovei, kuri prie pajūrio parko priskiriamoje teritorijoje planuoja pastatyti 6 poilsio pastatus.
Bet pušyną kotedžų kvartalu norinčiai paversti įmonei „Gaumista“ kilo pavojus netekti pirkinio paaiškėjus, kad Turto bankui parduodant buvusią Seimo poilsinę nekilnojamojo turto registro pažymoje buvo nuslėpti šiai teritorijai numatyti apribojimai.
Statybai ėmė prieštarauti
Saugodama pušyną savivaldybė atsisakė pritarti planams tame sklype statyti trijų aukštų poilsio pastatus, kurių bendrasis plotas sieks beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų.
„Gaumista“ dar tikisi, kad statyboms žalią šviesą uždegantį sklypo detalųjį planą patvirtins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Tačiau neseniai Palangos miesto taryba panaikino pernai lapkritį jos pačios patvirtintą sklypo plėtros koncepciją, kuri yra privaloma detaliojo plano dalis.
Paaiškėjo, kad sklypo projektavimo dokumentai buvo pradėti rengti vadovaujantis dar tik ruošiamo specialiojo paminklosauginio plano sprendiniais. Jie šiame sklype numatė iki 20 proc. užstatymą, nors tuo metu galiojęs senasis planas leido 4 kartus mažesnį užstatymą.
Dėl šios priežasties stabdyti detaliojo plano tvirtinimą tuomet prašė ir iš pradžių jam pritarusi VTPSI.
Šiuo metu naujasis specialusis paminklosauginis planas jau įsiteisėjęs. Bet dabar prieš poilsio kotedžus šiame sklype piestu stoja Palangos valdžia.
Gali būti grąžintas valstybei
Dar prieš 17 metų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu prie Seimo poilsinės suformavus apie 1,1 ha ploto sklypą buvo pažymėta, kad ši teritorija skirta viešo naudojimo želdynams – parkams, skverams įrengti, o sklypas negali būti skaidomas ar aptveriamas tvoromis.
Beje, ši priežastis JAV gyvenančiai Violettai Mariai Petrik 2009 metais užkirto kelią atgauti prieš karą čia turėtą tėvų žemę.
Paveldėtojos prašymą atmetęs teismas nustatė, kad rekreacijai skirta teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms ir dėl to negali būti grąžinama natūra.
Tačiau netrukus valstybė šį sklypą kartu su poilsinės pastatu pardavė privačiai bendrovei. Savivaldybės specialistų teigimu, akivaizdu, kad ši teritorija žmonėms taps neprieinama, o pušynas bus praretintas.
Anot „Lietuvos rytą“ konsultavusių teisininkų, šios aplinkybės gali būti rimtas pagrindas panaikinti Seimo poilsinės pardavimą – ji turėtų būti parduodama iš naujo prie jos priskyrus mažesnį sklypą.
Abejoja, ar išliks medžiai
Projektuotojų tvirtinimu, nė vienas iš sklype esančių 194 medžių nebus nukirstas. Tuo metu detaliojo plano medžiagoje yra želdinių specialistų išvada, kad 37 pažeistus ir nudžiūvusius medžius teks nupjauti.
Savivaldybės ekologės Redos Kairienės teigimu, patvirtinus tokį planą ji privalės pažymėtus medžius leisti kirsti.
Iš sklype numatytų 6 pastatų tik du atsiras esamos poilsinės vietoje. Keturis kotedžus planuojama įsprausti į pušyną.
„Trijų aukštų statiniai bus statomi naudojant sunkiasvorę techniką, kuri važinės po sklypą. Darbuosis kranai. Sklypas bus iškasinėtas.
Gal statybininkai ir pademonstruos sugebėjimą nepaliesti nė vieno medžio. Bet pakenkus šaknims vėliau jie nudžius ir po kelerių metų pušynas gerokai praretės“, – teigė Palangos tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidotas Šimaitis.
Pirko žinodami, kad užstatys?
Palangos savivaldybė prisiminė ir mįslingą Seimo poilsinės pardavimo istoriją.
Pastatas su žeme 2012-ųjų gruodį buvo parduodamas už 6 mln. litų (apie 1,74 mln. eurų) ir buvo leidžiama užstatyti tik 5 proc. sklypo ploto. Panašiai tiek jau tuomet užėmė esamas poilsinės pastatas.
„Mums buvo pasakyta, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Esamo pastato negalima nei plėsti, nei didinti jo aukštingumo.
Tokiu atveju didelis sklypas tampa ne parduodamo objekto privalumu, bet finansine našta, nes už žemę, kurioje nieko negali daryti, tektų mokėti nemažus mokesčius“, – teigė poilsinę ketinęs pirkti verslininkas.
Tačiau tokia grėsmė kažkodėl neišgąsdino prieš pat aukcioną įsteigtos bendrovės „Gaumista“, kuri 2013 metų rugpjūtį poilsinę parduodant ketvirtą kartą vienintelė pasiūlė 3,75 tūkst. litų (1,086 mln. eurų).
Verslininkų drąsos priežastis netrukus paaiškėjo. Praėjus vos keliems mėnesiams Kultūros paveldo departamento vadovai prakalbo, kad sklypo užstatymo reglamentas gali padidėti.
„Įdomu, kad 20 proc. užstatymo reglamentas atsirado ir specialiojo plano projekte.
Kai mes sklypo savininkų apetitą sumažinome iki 16 proc., jau tvirtinant specialųjį planą ir jame tiek sumažėjo leidžiamas užstatymas“, – pasakojo V.Šimaitis.
Kad sklypo savininkai diktavo paveldosaugininkams, patvirtino ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertė, architektė Giedrė Miknevičienė: „Mums buvo pateikta sklypo koncepcija, kuriai jau buvo pritarusi Architektų sąjungos taryba.“
Paveldosaugininkai verslininkų norams neprieštaravo, nes, anot ekspertės, aplinkui jau tiek pristatyta, kad čia nebebuvo ko saugoti.
Pavadino senojo parko dalimi
Tačiau kitaip kalbėjo ankstesnio paminklosauginio plano autorė paveldosaugos ekspertė Maja Ptašek: „Ši teritorija yra paskutinis likęs grafų Tiškevičių kurtos kurortinės dalies lopinėlis. Tai yra senojo, dar praėjusio amžiaus pradžioje šioje vietoje buvusio miesto parko dalis.
Todėl negarbinga teigti, kad užstatome jį vien todėl, kad likusios centrinės istorinės Palangos dalies nepavyko išsaugoti ir ji šiandien yra suniokota.
Iš kitų miestų kurortą išskiria tai, kad vaikštome ne urbanizuoto miesto gatvėmis, o parku. Kiek jo belikę Palangoje?“
Prokurorų prašo ginti viešąjį interesą
Šarūnas Vaitkus
Palangos miesto meras
„Nėra teisinga privačiai bendrovei leisti užstatyti visuomenės reikmėms skirtą želdinių parką, kai dėl tos pačios priežasties ši žemė nebuvo grąžinta teisėtiems savininkams.
Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad nekilnojamojo turto registro pažymoje atsirastų įrašas apie šiam sklypui nustatytus apribojimus, kurie, manyčiau, apskritai kelia abejonių, ar šioje sklypo dalyje įmanomos privačių namų statybos.
Apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pranešėme Generalinei prokuratūrai prašydami ginti viešąjį interesą ir padėti išsaugoti istorinio parko pušyną visuomenei.“
