Nors nugyvento ir apleisto pastato fasadas atsuktas į Kalvarijų gatvę, jo adresas – Daugėliškio g. 2. 1940-aisiais statytame pastate įregistruotos 7 patalpos: 4 negyvenamosios ir trys gyvenamosios.
Sunku pasakyti, ar šiandien kas nors iš tikrųjų pastate nuolat gyvena, tačiau laikiną prieglobstį čia kuriam laikui buvo susiradusi benamių pora.
Pastatus tektų nugriauti
Nekilnojamojo turto ekspertas Ramūnas Juška, peržiūrėjęs pastato fotografijas ir Registrų centro pateikiamus duomenis apie patalpų ir sklypo plotą bei vietą, teigė, kad, nepaisant matomo vaizdo, objekto kaina solidi.
„Įdomu tai, kad sklype stovi aštuoni pastatai. Gali būti, kad visi šie pastatai įeina į vieną bendrą kompleksą ir iš viso yra net 10 viso sklypo savininkų.
Pagal tai, kurioje vietoje yra sklypas ir kokios šių dienų pardavimo rinkos tendencijos, galima daryti išvadą, kad šis sklypas gali būti parduotas už ne mažiau nei du milijonus eurų“, – kalbėjo specialistas.
R.Juškos teigimu, pastatų kompleksas sklype labai senas ir neabejotinai naujasis savininkas norėtų juos griauti.
„Visi procesai tokiu atveju, kai yra daug vieno objekto savininkų, juda labai lėtai, daug kas priklauso ir nuo to, ar šie žmonės yra giminės, ar tiesiog kaimynai. Paprastai kiekvienas tokių statinių savininkas nustato tam tikrą savo turto kainą ir tuomet bendroji kaina šauna į įspūdingas aukštumas. Tai yra problema“, – sakė R.Juška.
Būtent dėl tokių aplinkybių pagrindinėse miesto dalyse yra daug apleistų pastatų. „Jų paprasčiausiai neįmanoma nupirkti, nes savininkai labai pakėlę kainas“, – sakė pašnekovas.
Kol kas nieko imtis neketina
Vilniaus miesto savivaldybės laikinoji Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja Zina Keršienė teigė, kad pastatas, esantis Daugėliškio g. 2, priklauso 6 savininkams, o pati Vilniaus miesto savivaldybė šiame pastate turi du butus.
„Savivaldybė šių butų neplanuoja nei parduoti, nei juose apgyvendinti žmonių. Žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas Daugėliškio g. 2, šiuo metu nėra įtrauktas į numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų sąrašą.
Jei parengus techninį projektą dėl numatomos gatvių rekonstrukcijos šį namą tektų griauti, būtų inicijuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Kadangi didžioji dalis sklypo yra neprivatizuota ir priklauso valstybei, už žemę kompensuoti nereikėtų. Name, be savivaldybės turto, yra ir privatiems asmenims priklausančių patalpų, todėl už jas tektų atlyginti rinkos verte“, – sakė Z.Keršienė.
Šnipiškėms žada permainų
Sostinės meras Remigijus Šimašius, paklaustas, ar neketinama ieškoti sprendimo, kad miesto centro akių nebadytų lūšnos, žadėjo, jog permainos ateis labai greitai.
„Nuo kitų metų dvi tranzitinės gatvės Šnipiškėse bus iš esmės pertvarkytos. Kalbu apie Linkmenų ir Giedraičių gatves, jos bus pritaikytos ne tik automobilių, bet ir pėsčiųjų bei dviračių judėjimui“, – tikino R.Šimašius.
Jis patvirtino, kad ne tik Daugėliškio g. 2 esantis apgriuvęs statinys – ir nemažai panašių tokių Šnipiškėse – problema.
„Šnipiškės buvo statytos kaip savotiškas priemiesčio rajonas, tad dalis pastatų buvo statomi net be pamatų, be kanalizacijos, vandentiekio.
Savivaldybė pirmiausia daro tai, kas jai priklauso, – tvarko infrastruktūrą. Kai kurie ten stovintys namukai gal ir yra paveldas, tačiau atrodo apgailėtinai. Gal ateityje jie įgis kitą vaizdą ir prasmę?
Matau, kad artėja Šnipiškių atgimimo laikas. Jis ateis kartu su europinių pinigų panaudojimu“, – kalbėjo meras R.Šimašius.
