Lietuva – rytinis, Portugalija – vakarinis ES paribys. Tačiau pagal būsto kainas esame kur kas arčiau Europos didmiesčių nei portugalai.
Keliaudami po Europą lietuviai varsto ne tik muziejų duris ar kaitina šonus paplūdimiuose. Pro jų akis neprasprūsta ir kainos nekilnojamojo turto skelbimuose.
Pastarieji užkliuvo už akių ir Porto mieste, kuris dar vadinamas Portugalijos Paryžiumi. Šis miestas yra prigludęs prie Atlanto vandenyno, o UNESCO saugomo senamiesčio pastatai aptūpę Duero upės žiotis.
Skirtumai bado akis
Kiek Porte ar jo apylinkėse kainuoja būstas? Kompanijos „Remax“ portugalų filialo skelbime akis bado skaičius – 69 tūkstančiai eurų.
Tiek pinigų prašoma už 123 kvadratinių metrų atnaujintą, visiškai įrengtą vieno miegojo butą, esantį ramiame gyvenamajame rajone. Teigiama, kad namo gyventojams yra rezervuotas garažas ir automobilių parkavimo vietos. Tiesa, ši vieta – 10 kilometrų nuo Porto.
Bent jau tiems, kurie nusprendė pirkti būstą mūsų šalies didmiesčiuose, tokia kaina turėtų atrodyti nenormaliai maža.
Pavyzdžiui, sostinės Viršuliškių rajone statomame naujame kvartale už 68 tūkst. eurų galima rezervuoti 48 kv. metrų butą pirmame aukšte, kurio apdaila – tik dalinė.
Porte 190 tūkst. eurų įvertintas 2 aukštų pastatas, nuo kurio iki Atlanto vandenyno pakrantėje esančio paplūdimio – 10 minučių kelio pėstute. Šio būsto plotas – 172 kvadratiniai metrai, jame įrengti du miegamieji. Name yra garažas, ūkinės patalpos, greta – sodas.
Porto brokerių skelbimuose yra ir dar juokingesnių kainų. Pavyzdžiui, už 1990 metais statytame name esantį 3 kambarių (55 kv. metrų) butą su terasa prašoma 40 tūkst. eurų.
Vilniuje už tiek įmanoma nusipirkti nebent seną vieno kambario butą Naujininkuose ar atokesnių miesto rajonų sovietmečio statybos blokiniuose daugiabučiuose.
Galima žvilgtelėti ir į mūsų pajūrį – kad ir Neringą. Pavyzdžiui, komplekse „Nidos rytys“ 2 kambarių 48 kv. metrų buto kaina siekia 136 tūkst. eurų. Iš 10 čia esančių butų aštuoni – jau parduoti.
Investuotojams nepatrauklu
Lietuvoje, ypač sostinėje, būsto kainos vis atkakliau kopia aukštyn. Bet žmonių atlyginimai nedidėja taip sparčiai, kad paskui jas suspėtų. Gerėja nebent būsto paskolų sąlygos.
Metų minimalus darbo užmokestis Lietuvoje siekia 380 eurų (tai 22-as rodiklis iš 28 ES valstybių). Portugalijoje šis atlygis sukasi apie 600 eurų (13-oji vieta ES). Ir portugalų perkamoji galia gerokai didesnė nei lietuvių, tad kodėl taip skiriasi būsto kainos?
„Įtakos būsto kainoms Portugalijoje turi keletas veiksnių. Vienas jų – Portugalijos ekonomika nėra stipri, o nedarbo lygis gana aukštas. Tad žmonių, galinčių įsigyti būstą, nėra daug, paklausa nėra didelė“, – sakė bendrovės „Remax“ ekspertas Andrejus Krutko.
Kitas veiksnys – Porto miestas ar jo apylinkės nėra patraukli investicijų vieta užsieniečiams. Jie mieliau įsigyja nekilnojamojo turto tose Atlanto vandenyno pakrantėse.
„Portugalija – ne ta šalis, į kurią žmonės noriai investuoja ir plėtoja turizmo verslą. Turistus labiau vilioja nebent šiai šaliai priklausanti Madeiros sala, kurioje jau sukurta turizmo infrastruktūra. Ši sala ypač patraukli ramaus poilsio mėgėjams“, – kalbėjo A.Krutko.
Tuo metu į Vilnių, anot pašnekovo, žmonės gyventi plūsta iš visos Lietuvos, tad ir būsto poreikis mūsų šalies sostinėje didelis.
Kainas diktuoja paklausa
Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal valdymas“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi būsto kainos įvairiuose mūsų šalies regionuose, yra nevienodas pasiūlos ir paklausos santykis.
„Pavyzdžiui, Neringoje naujos statybos buto su daline apdaila kvadratinio metro kaina sukasi apie 3000–3750 eurų, Palangoje – 30–40 proc. pigiau (apie 1900–2100 eurų).
O štai Šventojoje ar kur nors prie pat Palangos kaina siekia tik 1200–1400 eurų“, – vardijo A.Antanavičius.
Be to, Palangos ir Neringos nekilnojamojo turto kainų skirtumui įtaką daro ir tai, kad jose nevienodos galimybės plėtoti naujus projektus – didinti pasiūlą.
„Užsieniečiui, nepažįstančiam Lietuvos rinkos, manau, taip pat keistai atrodytų, jei jis palygintų skirtingus būsto skelbimus iš šių skirtingų kurortų prie Baltijos jūros ir pamatytų tokius kainų skirtumus“, – neslėpė pašnekovas.
Jau prasidėjo kalbos apie naują burbulą
Kai kuriose ES šalyse jau atvirai kalbama apie pernelyg išpūstas kainas. Dėl to ypač daug diskutuojama Vokietijoje.
Lietuvoje (tiksliau, Vilniuje) irgi atsiranda požymių apie galimą nekilnojamojo turto kainų burbulą. Per šešis šių metų mėnesius naujos statybos butų kainos sostinėje augo visuose segmentuose: ekonominės klasės padidėjo 4,4 proc. – iki 1360 eurų už kv. m, vidutinės – 1,2 proc. – iki 1720 eurų už kv. m, o prestižinės – 7,5 proc. – iki 2730 eurų už kv. m.
Pasak bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo A.Antanavičiaus, sostinėje šiuo metu yra didžiausias pavojus sulaukti dar vieno būsto kainų burbulo: be „pigių pinigų“ aplinkos, yra gana stiprūs kiti rodikliai – didėjantis gyventojų ir darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai. Tai skatina paklausos augimą.
„Todėl nestebina, kad butų rinkos aktyvumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias per keletą metų – pirkimo ir pardavimo sandoriais įsigyti 2845 butai. Kita vertus, viskas labai greitai subliūkštų pasikeitus bankų finansavimo politikai“, – teigė A.Antanavičius.
Registrų centro duomenimis, liepą prekyba būstu – tiek individualiais namais, tiek butais – Lietuvoje išliko tokia pat kaip birželį. Pirkimo sandoriais perleisti 867 namai – tik trimis pastatais, arba 0,3 proc., daugiau nei birželį.
Liepą Lietuvoje šeimininkus pakeitė 2798 butai – 0,6 proc. mažiau nei birželį ir 2,7 proc. mažiau nei pernykštę liepą. Vilniuje ir Klaipėdoje prekybos būstu rezultatai išliko tokie pat antrą mėnesį iš eilės, o Kaune pirkėjų aktyvumas šiek tiek sumažėjo.
Lietuvos pajūris – tarsi ištisas draustinis
Remigijus Pleteras
Bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius
„Lietuvoje, šalia Vilniaus, taip pat galima nusipirkti namą už 160 tūkst. eurų, juo labiau greta Klaipėdos. Už 69 tūkst. eurų taip pat galima nusipirkti nedidelį jaukų butą Kaune ar uostamiestyje.
Lietuvos ir Portugalijos ekonomikos atotrūkis nėra toks didelis, kaip, tarkime, Lietuvos ir Prancūzijos ar Vokietijos. Portugalijoje dar juntamos stiprios recesijos pasekmės.
Kita priežastis – Lietuvai priklauso maždaug 100 kilometrų pajūrio, kurio pusė saugoma UNESCO, kitoje pusėje statybos ribojamos.
Tuo metu Portugalijoje vandenyno pakrantės nėra deficitinės, ten netrūksta statyboms tinkamos žemės. Todėl ir būsto kainos menkesnės, nes žemė nėra brangi. Net Latvijoje pajūris nėra toks didelis stebuklas kaip Lietuvoje.
Apskritai nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje nėra didelės. O ir statybų sąnaudos ten mažesnės, nes jų neriboja šaltasis metų laikas, tad ir technologijos yra paprastesnės.“
