Kol kas neatitinka paskirties
Žvėrynas – vienas patraukliausių Vilniaus rajonų, tad nenuostabu, jog į būsimas statybas čia įsikūrę gyventojai reaguoja jautriai. Ypač kai planuojami daugiaaukščiai pastatai žemėje, kurios naudojimo būdas skirtas mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams.
Vadinamajame pedagogų kvartale šalia Lietuvos edukologijos universiteto esančiame sklype dabar stovi du sublokuoti vienbučiai namai. Dar prieš dvejus metus šio turto savininkas Liudas Getautas planavo čia kildinti dešimties aukštų daugiabutį, tačiau šių planų atsisakė ir sklypą perleido bendrovei „NT investicijų sprendimai“.
„Mes, kaip gyventojai, negavome jokios informacijos apie statybas. Man apie tai pavyko sužinoti tik todėl, kad dirbu Lietuvos edukologijos universitete ir statytojai norėjo pristatyti projektą universiteto bendruomenei“, – paaiškino vieno Saltoniškių gatvės daugiabučio bendrijos pirmininkė Inga Antanivičiūtė-Maškevičienė.
Išgirdusius apie dar tik siūlomą projektą Saltoniškių gatvės gyventojus išgąsdino ne tik planuojamo pastato dydis, bet ir galimos automobilių parkavimo problemos. Vis dėlto tik vėliau paaiškėjo klasikinė situacija: dabartiniai namai kol kas čia stovi, kaip stovėję, o daugiabučio statybų leidimas dar nėra išduotas.
Pasiūlymus galės teikti ir bendruomenė
Pagal galiojantį detalųjį planą, šioje vietoje galima gyvenamųjų pastatų iki penkių aukštų statyba, tačiau bendrasis planas čia numato miesto centro plėtrą. Todėl sklypo savininkai ir kreipėsi į savivaldybę su prašymu koreguoti detaliojo plano sprendinius ir juos padidinti iki bendrojo plano leidžiamų.
Miesto valdžia verslininkų prašymą šiuo metu nagrinėja, o kadangi jis neprieštarauja bendrajam planui, savivaldybė neturi teisės neleisti pradėti detaliojo plano keitimo procedūros.
„Pagal galiojusius teisės aktus iki 2014 metų, prieš statant kiekvieną naują pastatą privalomai turėjo būti rengiamas detalusis planas, kuriame turėjo būti nuspręsta, kokio tūrio, aukščio bus planuojami pastatai. Plano nereikėdavo rengti tik tais atvejais, jei teritorijai jau buvo parengtas detalusis planas.
Tačiau 2014 metais pakeitus teritorijų planavimo įstatymą, ši prievolė buvo panaikinta. Dabar, remiantis bendruoju miesto planu, investuotojai iš karto gali rengti projektus, juos paviešinti per dešimt darbo dienų ir prašyti leidimo statybai.
Priėmus šį įstatymą pagerėjo šalies verslumo rodikliai, tačiau naujų projektų viešumas gerokai nukentėjo“, – paaiškino vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Dabar detaliųjų planų rengimas reikalingas tik tada, jei statytojai nori jį keisti – visai kaip Saltoniškių gatvės atveju – vietoj penkių aukštų daugiabučio statyti dešimties aukštų pastatą.
Toks procesas kur kas sudėtingesnis nei anksčiau paminėtos statybos pagal bendrąjį planą, tačiau jame gali dalyvauti bendruomenė. Ji apie detaliojo plano rengimą yra informuojama jau ruošimo stadijoje, apie projektinius pasiūlymus informuojama internete, seniūnijoje bei registruotais laiškais. Vėliau vykdoma viešojo svarstymo procedūra, gyventojai teikia pastabas, į kurias statytojai privalo atsakyti motyvuotai.
Piktų gyventojų skundai – kasdien
„Vyriausiuoju miesto architektu dirbu neseniai, tačiau mane nustebino didžiulis gyventojų užklausų srautas. Per dieną gaunu bent penkias gyventojų užklausas, žinoma, kartais tai būna įsisenėjusios problemos.
Vis dėlto akivaizdu, kad žmonės nėra pakankamai informuoti apie teritorijų planavimą mieste, o kai kurios teisės aktų nuostatos tam tikrai nepadeda“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Pašnekovo teigimu, savivaldai taip pat nepalikta galimybės nuspręsti, kokiu atveju būtina detaliojo plano rengimo procedūra. Po viešojo svarstymo gavusi projektinius pasiūlymus savivaldybė jiems pritarti privalo per penkias dienas, siūlomam projektui nepritarus skiriama bauda.
„Mes taip pat galime atmesti pasiūlymą, tačiau tai reikia padaryti motyvuotai. Kartais į svarstomą projektą bendruomenė sureaguoja per vėlai, o jei ir sureaguoja, jos skundas ne visuomet yra teisiškai pagrįstas, kad galėtų būti laikomas motyvu atmesti siūlomą projektą“, – teigė M.Pakalnis.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė pradėjo papildomo statybų projektų viešinimo paiešką. Svarstoma, kad visi gauti projektiniai pasiūlymai būtų viešinami Vilniaus virtualiajame žemėlapyje, o užsiregistravę vartotojai apie šiuos pasiūlymus būtų informuojami automatiniais pranešimais.
„Žemėlapis yra tik papildoma iniciatyva, tikiuosi, kad valstybės priimti teisės aktai bus pakoreguoti, o projektų viešinimas – padidintas. Natūralu, kad gyventojai, negavę informacijos, tampa pikti, tokiu atveju aš taip pat būčiau piktas“, – pridūrė pašnekovas.
Mieste – bent šimtas naujų projektų
Ir dar. Gyventojus, kurie baiminasi ne dėl nesąžiningų verslininkų, bet dėl panosėje dygstančių pastatų, statybų statistika turėtų nuliūdinti. Vidutiniškai per mėnesį Vilniuje išduodama iki 500 statybą leidžiančių dokumentų, o šiuo metu vykdomų būsto projektų – daugiau negu šimtas.
„Bendrajame miesto plane yra numatyta daug galimybių plėtrai, pavyzdžiui, vien miesto centre buvusių gamyklų ar panašių teritorijų konversijai skirta 500 hektarų. Plėtotojai pamažu atranda šias vietas, jas sutvarko ir grąžina į miesto centrą.
Sparčiai plečiasi ir individualių namų segmentas Pilaitėje, Tarandėje, Gulbinuose, šios kryptys žmonėms yra patrauklios, o plėtros galimybės čia dar tikrai nėra išsemtos“, – vardijo M.Pakalnis.
