Jeigu reikėtų rasti vietą, kur filmuoti kaunietiškąjį garsaus filmo „Lūšnynų milijonierius“ variantą, ilgai ieškoti nereikėtų. Daugeliui scenų puikiai tiktų griūvantys, šiukšlini ir piktžolėmis apaugę šiuo metu Kauno vizitine kortele vadinamos Laisvės alėjos vidiniai kiemai.
Nors pastaruoju metu netrūksta ir sutvarkytų šių erdvių, šlapimu dvokiančios tarpuvartės atidengia visiškai kitokį Kauno centro veidą.
Architektų teigimu, šis kauniečius ir ypač turistus bauginantis vaizdas gali nepasikeisti dar kelis dešimtmečius, jeigu miesto valdžiai rūpės tik kosmetinis Laisvės alėjos pagražinimas, o ne kompleksinis Naujamiesčio problemų sprendimas.
Turizmo puoselėtojai, verslininkai ir veiklūs Laisvės alėjos gyventojai įsitikinę, jog, užuot kariavę dėl teisės į griūvančius sandėliukus ar su kiekvieno svetimo automobilio kieme savininku, visi įsikūrusieji centrinėje miesto dalyje turėtų prisidėti prie esminių šios erdvės pokyčių.
Akį rėžia sužėlęs dilgėlynas
Nutarus pasidairyti po vidinius Laisvės alėjos ir gretimų gatvių kiemus daugelyje jų akis rėžia vis dar stūksantys ne pirmos jaunystės pastatai apšiurusiais fasadais, šalia riogsančių medinių namų ir sandėlių liekanos, išstypusios dilgėlės ir balandos.
Čia pat po šiukšlynus knaisiojasi valkatos ir benamės katės, laksto žiurkių ordos.
„Prieš kelis dešimtmečius, kai buvau dar jaunas, šis kiemas buvo laikomas vienu gražiausių, nes jame stovėjo garsusis kino teatras „Laisvė“.
Tada tikrai jautėsi, kad gyvenu miesto centre. Dabar vaizdas smarkiai pasikeitė: viskas apmirė, dilgėlėmis apaugo, žolė nešienauta, visur mėtosi šiukšlės“, – kalbėjo Laisvės alėjos gyventojas Jeronimas Varklys.
Vyrui keista, kad valdžia užsimojo rekonstruoti Laisvės alėją, tačiau apsiribojo vien seno grindinio, šviestuvų, suoliukų ir požeminių komunikacijų pakeitimu. Jis, kaip ir ne vienas centro gyventojas, norėtų, kad naujam gyvenimui būtų prikeltos ir daugybę metų gyvavusios alėjos prieigos.
Kaunietis įsitikinęs, jog pirmiausia reikėtų nugriauti kiemuose likusias medines griuvenas – namus ir sandėliukus, nes šie statiniai daro gėdą visam Kaunui, baugina ir gyventojus, ir atsitiktinius praeivius.
Įvažas tveria ir rakina
Neįmanoma nepastebėti ir to, kad daugelis ankštų Laisvės alėjos kiemų vis dar užgrūsti automobiliais.
Siekdami išvengti svetimų transporto priemonių gyventojai šią problemą sprendžia ant namų ir garažų sienų tvirtindami įvairius stovėti draudžiančius ženklus, rakindami įvažų vartus ar įrengdami užkardas.
„Laisvės alėjos kiemuose vieną kartą reikia išspręsti transporto problemas. Būtina statyti požemines aikšteles, kitaip jau artimiausiu metu negalėsime prasisprausti tarp kiemuose prigrūstų automobilių“, – kalbėjo Laisvės alėjos gyventoja Angelija Zelvienė.
Moteris įsitikinusi, jog Laisvės alėjos estetika turėjo būti pradėta rūpintis tik po to, kai būtų sutvarkytos jos prieigos.
Turistams parengė ekskursiją
Vienas geriausių būdų įsitikinti, ko šiuo metu verti Laisvės alėjos vidiniai kiemai, – pamatyti į juos tyčia ar netikėtai užklydusių turistų reakciją. Apleistuose kiemuose apsilankę užsieniečiai dažniausiai pasijunta nejaukiai ir skubiai puola ieškoti išėjimo.
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius Mindaugas Žiedelis tvirtino, jog Laisvės alėjos kiemai – vieta, kurioje miesto svečiams lankytis, ypač tamsiuoju paros metu, nesiūlo.
„Vilniaus universiteto atstovai yra parengę ekskursiją „Dvasios gidas“, kurios metu su gidu lankomi kai kurie (net ir ne patys gražiausi) senamiesčio bei Laisvės alėjos kiemai.
Vieniems svečiams, ypač vakare, juose vaikščioti nereikėtų, nes daugelis kiemų neapšviesti“, – perspėjo M.Žiedelis.
Turizmo atstovai ne kartą yra sulaukę dėl netvarkos Laisvės alėjos prieigose nustebusių ar pasipiktinusių turistų pastabų.
„Daugelyje miestų turistai veržiasi įlįsti į siauresnes gatves. Namai su gėlėmis apsodintais balkonais, sutvarkyti autentiški kiemai sukuria tam tikrą aurą, leidžia pajusti, kokiose sultyse verda miestiečiai. Po kai kuriuos Kauno centro kiemus sumanę pasidairyti smalsuoliai priversti keisti maršrutą“, – sakė M.Žiedelis.
Tarp namų sukūrė galeriją
Ne visi Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių kiemai yra apleisti ir prišnerkšti. Yra tokių, kurie akį traukia tvarka bei švara. Dalis naujai sutvarkytų kiemų yra rakinami, į juos patekti galima tik gyventojams sutikus.
Tačiau netrūksta ir tokių kiemų, kurie yra atviri visiems ir išsiskiria originalumu bei kūrybinėmis idėjomis.
Vienas E.Ožeškienės gatvės kiemas yra išskirtinis. Kito tokio turbūt nerasime visame Kaune. Jį puoselėja prieš kelerius metus 21C šios gatvės name įsikūręs menininkas Vytenis Jakas.
Su namu, kuriame gyvena dailininkas, ribojasi dar trys daugiabučiai. Visi jie turi vieną bendrą kiemą, kuris pamažu virsta galerija po atviru dangumi.
Norėdamas, kad gyventi mieste būtų jaukiau, kaunietis pirmiausia pradėjo gražinti laiptinę. Pastebėjęs, kad tai patinka kaimynams, nusprendė pagyvinti ir kiemą.
Dalyje kauniečio sukurtų piešinių vaizduojami ankstesnių gyventojų portretai ir jų istorijos. Daugelis jų byloja apie tragiškus kažkada čia gyvenusių žydų likimus. Kiti piešiniai tiesiog žaismingai pagyvina apleistus namų fasadus ar net simbolizuoja anksčiau susipykusių kaimynų susitaikymą.
Tarp kitų sutvarkytų Laisvės alėjos kiemų jaukumu dvelkia ir Laisvės alėjos 65B pažymėto namo kiemas. Grožiui neabejingi gyventojai rūpinasi, kad kieme žydėtų gėlės, žaliuotų žolė, netrūktų įvairių dekoracijų.
Kaimynai tvarko atskiras erdves
„Kaip atrodo namo kiemas, man rūpi jau daugybę metų. Šioje vietoje gimiau ir ligi šiol gyvenu. Su kaimynais esame pasiskirstę, kas kurį kampą prižiūri: sodiname gėles, tvarkome erdves, pjauname žolę“, – tvirtino šio namo gyventoja Jurgita Jakienė.
Kad būtų gražiau, moteris dalį gėlių pasodino į senas padangas, kurių kiekvieną nudažė vis kita spalva.
Gyventoja prisipažino, jog kiemas yra kaimynų susibūrimo vieta. Ant kieme stovinčio stalo kauniečiai geria kavą, net atsineša vaišių.
„Manau, patys gyventojai neturėtų kažko laukti, o rūpintis, kad vaizdas pro langą džiugintų ir juos, ir aplinkinius“, – sakė J.Jakienė.
Verslininkai nemato naudos investuoti
Vytautas Švirinas
Laisvės alėjos bendruomenės narys, verslininkas
„Laisvės alėją juosiantys kvartalai yra šešis kartus didesni nei Niujorko Manhatano. Tai – didelis rajonas, kurio varganuose kiemuose stūkso griūvantys garažai ir sandėliukai, o įvažos įrengtos atsitiktinai.
Alėjos gaivinimas turėtų būti ne tik kosmetinis jos išorės pagražinimas, bet labai rimtas sprendimas, kaip sudaryti palankias sąlygas verslui, paslaugoms ir pramogoms, kartu įtraukiant ir prieigas.
Kol kas dažnas Laisvės alėjoje įsikūręs verslininkas neturi intereso investuoti į jos kiemus, nes iš to neturėtų jokios naudos. Rengti patalpas kiemuose, kai jų laisvų yra daugybė iš Laisvės alėjos pusės, nėra tikslo.
Kita problema ta, kad, norint pertvarkyti kiemą, reikia parengti detalųjį planą. Dokumentus turi pasirašyti visi namo savininkai, o jų daugeliu atvejų priskaičiuojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių. Net jeigu iš jų ir nereikalaujama investicijų, dalis žmonių atsisako pasirašyti dokumentus.
Apsileidėlių neteisinu jokiais būdais. Dėl apleistų pastatų ir šiukšlynų kiemuose priekaištai turi būtu reiškiami gyventojams. Tačiau ne mažiau kaltos ir valdžios institucijos, kurios neranda, o ir neieško būdų priversti nevalas susitvarkyti.
Griūvančių namų šeimininkai turėtų būti tol spaudžiami ir baudžiami, kol imtųsi darbų. Netvarkomi statiniai ne tik gadina miesto centro įvaizdį. Griūdami kai kurie negrįžtamai nusineša istorinį paveldą.“
