Palankios sąlygos pirkti
„Praėjusiais metais pirkimu vietoj nuomos pasidomėdavo viena ar kita šeima, o šiemet atsirado daugiau realių pirkėjų“, – patirtimi dalijosi Kaune dirbantis „011 Nekilnojamasis turtas“ brokeris Mantas Jaruševičius.
Pasak specialisto, tokį pirkėjų pasirinkimą lėmė dvi priežastys – vis labiau augančios nuomos kainos bei patogios galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą laikinojoje sostinėje.
„Mėnesinė našta yra mažesnė imant paskolą, nei mokant nuomos mokestį. Pavyzdžiui, populiariausią dviejų kambarių butą Kaune galima įsigyti už 40 – 50 tūkst. eurų. Tokio buto nuoma gali kainuoti 300 eurų, o mėnesinė įmoka už paskolą – 200 eurų.
Jei kitame mieste gyvenantys tėvai turi daugiau atžalų, tuomet pirkti, o ne nuomoti dar labiau apsimoka. Tai tiesiog paprasta matematinė logika“, – aiškino M.Jaruševičius.
Būsto studentams tėvai tradiciškai dairosi centre, tačiau šiemet atsirado nemažai pirkėjų, kurie rinkosi pirkti atokesnėse vietose, pavyzdžiui, Noreikiškėse ar Aleksote. Nors šie rajonai yra nutolę nuo miesto centro, daugelis pirkėjų vairuoja automobilius, tad atstumas jiems didelių problemų nesukelia.
Vienas tokių pavyzdžių – panevėžietė Silva Masienė. Ji savo atžalai neseniai nupirko dviejų kambarių naujos statybos butą Romainiuose. Pašnekovė teigė, jog iš pradžių žvalgėsi butų nuomai Žaliakalnio ar Kalniečių rajonuose, tačiau pastebėjo, jog prašoma 200 eurų nuomos kaina yra tokia pati, kaip mėnesinė įmoka už būsto paskolą.
„Apžiūrėti butai toli gražu nebuvo pirmos jaunystės, jiems reikėjo remonto. Be to, sprendimą pirkti, o ne nuomoti paskatino ir tai, jog abu vaikai vienas po kito planuoja studijuoti tame pačiame mieste dešimtį metų“, – pasakojo S.Masienė.
Tendencijos neįžiūri
„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas teigė, jog tėvų pasirinkimas vietoj nuomos studentams pirkti būstus visada buvo gajus. Vis dėlto, nors tokia investicija yra ypač patogi studijų metu, ji turi ir privalumų, ir trūkumų. Juk niekada nepavyks nuspėti, ar nuomos kainos nesumažės perpus, taip, kaip buvo nutikę per pastarąjį sunkmetį.
„Privatų būstą vietoj nuomos kiekvienas renkasi individualiai: vieni pirkėjai ieško, kaip galėtų daugiau sutaupyti ir išsimokėti paskolą per 15 metų, kiti renkasi būstą pagal jo vietą ir likvidumą.
Šiuo metu pirmauja Kauno rajonai, kur vietoj butų ieškomi kotedžai, dvibučiai namai, taip pat vienodai sparčiai perkami butai senos statybos daugiabučiuose miesto centre ar miegamuosiuose rajonuose“, – kalbėjo S.Umbrasas.
Vidutinio dydžio butai Kauno centre parduodami nuo 50 tūkst. eurų, atokesniuose rajonuose jų galima rasti ir už 35 tūkst. eurų. Analogiškai nuoma centrinėje miesto dalyje per mėnesį gali siekti 300 eurų, o miegamuosiuose rajonuose nuo 200 eurų.
Pasak Vilniaus senamiesčio „Ober-Haus“ biuro vadovo Mariaus Čiulados, populiariausiuose studentų rajonuose – Antakalnyje, Fabijoniškėse ar Baltupiuose – dviejų kambarių būstą galima įsigyti už 70 – 80 tūkst. eurų, o arčiau centro esantys butai parduodami nuo 100 tūkst. eurų.
„Vieno kambario nuomos kaina miegamuosiuose rajonuose prasideda nuo 250 eurų, arčiau centro ji gali siekti ir 400 eurų, dviejų kambarių butai nuomojami už sumą, siekiančią nuo 300 iki 600 eurų, o trijų kambarių – nuo 350 eurų. Jei būstas įsikūręs senamiestyje, jis gali kainuoti 700 ar 1000 eurų per mėnesį“, – tvirtino M.Čiulada.
Nuoma Vilniuje – lygi dviem butams Kaune
Sprendimą pirkti nekilnojamąjį turtą šalies didmiesčiuose paskatina ir investicinė grąžą, kuri tiek Vilniuje, tiek Kaune siekia 4–5 procentus per metus. Tokiu atveju skiriasi pradinės perkančiojo investicijos, nes būstas pirkimo ir nuomos kaina sostinėje yra gerokai aukštesnė.
„Vilniuje vidutinio dydžio buto nuoma gali kainuoti apie 450 eurų, tuo tarpu už tą pačią sumą Kaune galima nuomotis du turtinius vienetus. Čia pirkėjams belieka pasirinkti – įsigyti būstą sostinėje ar Kaune, kur konkurencija yra gerokai mažesnė“, – vardijo S.Umbrasas.
Didžiulė 10 proc. investicinė grąža taip pat galima perkant turtą Kaune. Vis dėlto tai nėra tipinis rinkos sandoris. Tokią grąžą metų gale paprastai gauna būstų, įsigytų per sunkmetį ar varžytines, šeimininkai.
M.Čiulada skaičiuoja, jog didesnę investicinę grąžą galima gauti butus nuomojant miegamuosiuose rajonuose – ji gali viršyti 5 ar 6 procentus, tačiau tokio būsto vertė yra mažesnė už objektus senamiestyje ar centre.
„Nuomojamas būstas Vilniuje gali atsipirkti per 20 metų jo neremontuojant ar kitaip papildomai į jį neinvestuojant. Vis dėlto paprastai būstą reikia atnaujinti kas penkerius metus, tad dažnai tas dviejų dešimtmečių laikotarpis išsitempia“, – sakė M.Čiulada.
