Nori gyventi malonioje aplinkoje
Vilniaus universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis, kurio viena iš domėjimosi sričių yra adaptacijos sutrikimai, sako, kad teko pačiam nustebti, kaip smarkiai santykiai su kaimynais lemia gyvenimo kokybę.
„Viena iš priežasčių, sukeliančių adaptacijos sutrikimus, – konfliktiški santykiai su kaimynais. Mes patys buvome nustebę, kad konfliktai tarp kaimynų taip neigiamai paveikia žmones“, – sako P. Skruibis. Pasak jo, jei grįžęs namo, kur turėtum jaustis saugiausiai ir ramiausiai, negali atsipalaiduoti dėl konfliktų su kaimynais, ilgainiui tai neigiamai paveikia emocinę savijautą.
Bendrovės „YIT Kausta būstas“ direktorius Gytis Jakučionis teigia, kad, be tradicinių klausimų, nekilnojamojo turto plėtotojai vis dažniau sulaukia klausimų apie kaimynystę.
„Be įprastų klausimų apie būsto vietą, įrengimą, šildymo sąskaitas, pirkėjai teiraujasi ir apie žmones, kurie gyvena juos dominančiame name.
Galbūt šiuos klausimus paaštrino viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodantys pranešimai apie socialinius procesus: emigraciją, pabėgėlių srautą, Vilniaus gyventojų skaičiaus didėjimą.
Žmonės gyvena visuomenėje, todėl juos vienaip ar kitaip veikia tokie pranešimai. Kita vertus, gerėjant ekonominei situacijai labiau rūpinamės ir emociniu komfortu – norime gyventi ne tik patogiai, bet ir saugiai, malonioje bei draugiškoje aplinkoje“, – svarstė G. Jakučionis.
Bendrovė savo pastatytuose namuose visada įkuria gyventojų bendriją, pavasarį internete atidarė ir pirmąjį Lietuvoje gyventojų portalą „YIT Plus“, kuris skirtas visiems bendrovės būsto projektų gyventojams. Čia jie gali rasti visus būsto dokumentus, bendrauti tarpusavyje, spręsti problemas, įkelti skelbimus ar net tartis, kas kieme galėtų prižiūrėti vaikus.
„Žinoma, Lietuvai dar tolokai iki JAV, kur naujai įsikėlę žmonės aplanko kaimynus su pyragais ar sausainiais, taip susipažindami ir užmegzdami kontaktą. Kita vertus, naujakurių klausimai rodo, kad saugi ir maloni kaimynystė yra faktorius, padedantis apsispręsti dėl būsto įsigijimo“, – teigė G. Jakučionis.
Pabandė tvarkyti kartu – užsimezgė draugystė
Bendrija „Solo City“ vienija sostinės Viršuliškių mikrorajone esančių daugiabučių gyventojus. Beveik 50 gyventojų bendrijos pirmininkas Mykolas Miliauskas vardija darbus, kuriuos kartu dirba bendruomenės nariai.
„Kiekvieną pavasarį organizuojame talkas, kurių metu tvarkome bendrijos teritoriją, surenkame šiukšles ne tik savo kieme, bet ir aplink esančioje teritorijoje.
Bendruomenė susiburia bendrai veiklai ir per didžiąsias metų šventes: per Kalėdas lauke ir laiptinėse puošiamos eglutės, per Velykas puošiamas Margučių medis; per Heloviną – skaptuojami moliūgai ir jais dekoruojamas kiemas“, – pasakojo M.Miliauskas.
Jis pridūrė, jog nuo pirmininkavimo pradžios stengėsi suburti draugišką bendruomenę, kurios kaimynai bendrauja, dalyvauja sprendžiant bendruomenei svarbius reikalus, yra suinteresuoti prižiūrėti savo namus, puoselėti aplinką.
Kad toks veiklos modelis duoda vaisių, rodo ir faktas, jog dalis kaimynų susitinka ne tik per talkas, bet ir drauge mini gimtadienius bendrame kieme, švenčia šventes, leidžia savaitgalius ar net trumpas atostogas.
Mažesnė bendruomenė – glaudesnis bendravimas?
Psichologas P.Skruibis svarstė, kad gerą ir blogą kaimynystę galima sieti su anonimiškumu. „Jei gyveni dideliame name, kur daug žmonių, tuomet gali lengviau likti nematomas, o tai veikia bendruomeniškumą. Kai namas mažesnis, gali visus kaimynus įsiminti ir atpažinti, kaip ir jie tave, turi bendradarbiauti“, – teigė P.Skruibis.
„Solo City“ bendrijos pirmininko teigimu, įsilieti į bendruomenę naujakuriams prireikia laiko: „Vėliausiai įsikėlę gyventi nauji kaimynai ne taip greitai įsitraukia į bendruomenės veiklą, o kartais ir visai neįsitraukia, bet, manau, tai yra normalu, nes kiekvienas pats sprendžia, ar jam svarbu kurti draugišką kaimynystę, ar tiesiog grįžus namo po darbų uždaryti buto duris.“
M.Miliauskas pateikė paprastą receptą, kaip plėtoti gerąją kaimynystę. „Ne veltui sakoma, kad giminių ir kaimynų nepasirinksi, tad, norint su visais gerai sutarti, reikia visų pirma norėti bendrauti ir pačiam būti draugiškam“, – sakė bendrijos pirmininkas.
