Sparčiai kylant naujiems įvairios paskirties pastatams, kauniečiai dažnai jautriai reaguoja į pokyčius. Su gyventojų nuotaikomis, baimėmis ir problemomis, kylančiomis dėl naujų statybų, pirmiausia susiduria seniūnai.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos Kauno regiono atstovas Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius teigė, kad gyventojai per dažnai pasitiki gandais. Todėl statybas planuojantys verslininkai savo projektus visuomenei turėtų pristatyti aktyviau.
– Kauniečiai su planuojamų statyti objektų projektais gali susipažinti seniūnijose – jose rengiami vieši naujų projektų pristatymai ir svarstymai. Ar gyventojai aktyviai jais domisi? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Vilkevičiaus.
– Visuomenei pristatomų projektų gausa rodo, kad plėtra Kauno mieste vyksta labai sparčiai. Gyventojai į planuojamus pokyčius reaguoja labai jautriai.
Tiesa, reikia pripažinti, kad minios žmonių prie viešai pateikiamų projektų nesibūriuoja. Paprastai seniūnijose būna po būrelį labai aktyvių žmonių. Kiti labiau linkę skleisti gandus ir jais tikėti.
Pavyzdžiui, naujausias Petrašiūnuose pasklidęs gandas – čia iškils krematoriumas.
Buvusio silikatinių plytų fabriko „Bitukas“ teritorijoje R.Kalantos gatvėje prasidėjo apleistų pastatų griovimo darbai. Žmonėms viešai buvo pasakyta, kad bus tvarkoma ši iki šiol prastai prižiūrėta vieta ir nebeliks apleistų pastatų. Bet kažkas paskleidė gandą apie krematoriumą, ir gyventojai sunerimo.
Faktas, kad pradėta tvarkyti „Bituko“ teritorija džiugina. Apleistos buvusios gamyklos erdvės – viena didžiausių miesto piktžaizdžių.
Buvusios įmonės – Radijo gamykla, „Centrolitas“, „Bitukas“, J.Janonio popieriaus fabrikas – išskaidytos į smulkesnius turtinius vienetus. Savininkams sunku susitarti, kad teritorijos būtų vieningai tvarkomos ir prižiūrimos.
Iki šiol turime tik vieną įrankį – už turto nepriežiūrą taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.
Tačiau gerėjant ekonominei situacijai netvarkomų pastatų ir teritorijų pamažu mažėja. Užbėgdamas naujiems gandams už akių noriu pranešti, kad Petrašiūnuose išnyks dar viena piktžaizdė. Buvusios „Centrolito“ ketaus gamyklos teritorijoje verslininkai suplanavo statyti naują gamybinį objektą. Atsiras naujų darbo vietų, bus sutvarkyta aplinka.
– Dėl kokių kylančių objektų dažniausiai nerimauja ir priekaištų turi kauniečiai?
– Prieš keletą metų kauniečiai labai jautriai reagavo į mieste statomas biokatilines. Neįsigilinę į projektus, žmonės nuogąstavo, kad dėl tokių katilinių kaimynystės pablogės jų gyvenimo kokybė. Tačiau taip nenutiko.
Artimiausioje ateityje daugiau tokių ar panašių objektų, kurie galimai keltų ekologinę grėsmę, mano žiniomis, neplanuojama statyti.
Dėl statomų parduotuvių, administracinių pastatų gyventojai mažiau nepatenkinti nei anksčiau. Žmonės įsitikino, kad, iškilus naujam prekybos centrui, verslininkai sutvarko aplinką, žaliuosius plotus, įrengia automobilių stovėjimo aikšteles, kur reikia – šviesoforus.
Daugiausia aistrų pastaruoju metu kyla dėl daugiabučių renovacijos. Gyventojai skundžiasi, kad darbininkai ne vietoje išrausė griovius, kad neįtinka apdailos plokštės, dėl kitų smulkių dalykų.
Neretai tokios pretenzijos būna nepagrįstos. Tačiau į gyventojų skundus reaguojame. Rangovus ir darbų vykdytojus tenka įtikinėti, kad šie kuo daugiau bendrautų su gyventojais, aiškintų, ką, kaip ir kodėl atlieka.
Noriu pasidžiaugti pačių statybininkų ir rangovų veikla.
Prieš dešimtmetį statybų kultūra buvo prastesnė. Statybinės atliekos po griovimo darbų riogsodavo ilgą laiką, statybinės medžiagos būdavo sandėliuojamos bet kaip, statybininkų technika suniokodavo žaliuosius plotus. Dabar padėtis labai pagerėjusi.
– Ar dažnai kauniečiai kivirčijasi dėl individualių namų statybų ir kokių pažeidimų statytojai daro?
– Anksčiau seniūnijose vieną dieną per savaitę dirbdavo iš savivaldybės atvykę urbanistai. Dabar dėl statybų ar kasinėjimo darbų leidimų reikia kreiptis į savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių.
Seniūnai turi kitą teisę. Jeigu greta nuosavo namo statomas kitas individualus būstas, tačiau jis suplanuotas arčiau, nei leidžia statybų reglamentas, naujakurys iš kaimyno turi gauti raštišką sutikimą. Tokį sutikimą tvirtina seniūnai. Vėliau jis pateikiamas urbanistams, kurie išduoda leidimą statyboms.
Tokie atvejai, kai namai statomi arčiau vienas nuo kito, nei galima, dažni, nes sklypai mieste nėra dideli. Nors konfliktų dėl per artimos kaimynystės kyla, tačiau anksčiau ar vėliau gyventojai susitaria. Dažniausiai naujakuriai sumoka kaimynams pinigines kompensacijas.
Seniūnijų darbuotojai taip pat turi teisę kontroliuoti, ar gyventojai yra gavę leidimus kasinėjimo darbams, statyboms. Savavaliaujančių kauniečių mažėja. Žmonės nenori gauti baudų.
– Mieste ne tik dygsta nauji statiniai. Kitąmet planuojama pradėti tiesti pietrytinį aplinkkelį. Tai ypač palies netoli dabartinės Amalių geležinkelio pervažos gyvenančius žmones. Kokios jų nuotaikos?
– Pietrytinio aplinkkelio tiesimo darbams miesto valdžia labai kruopščiai ruošiasi. Norint jį nutiesti reikėjo visuomenės reikmėms paimti dalį žemės.
Savo laiku, negalvojant apie Kauno plėtrą, jos buvo grąžintos gyventojams. Dabar ši žemė perimta. Laimei, sklypas nėra didelis ir netankiai apgyvendintas. Reikės nugriauti vieną gyvenamąjį ir kelis negyvenamus pastatus.
Gyventojai sutiko gauti kompensacijas iš savivaldybės ir kokių nors streikų ar piketų rengti neplanuoja.
Noriu dar kartą pabrėžti: mano nuomone, daugiausia nepasitenkinimo kyla, kai žmonės nežino, kas ir kaip greta jų planuojama statyti. Todėl projektų įgyvendintojai turėtų savo planus pristatyti dar aktyviau.
