Paveldosaugininkai ir architektai jau seniai žvalgėsi į seną išskirtinės išvaizdos jugendo stiliaus medinį pastatą Preiloje.
Valstybės saugomame apleistame name anksčiau glaudėsi žuvininkystės ūkio kontora.
Paaiškėjo, jog tai – seniausia Preilos sodyba su išlikusiais gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, erdviu kiemu. Nustatytas ir buvęs šeimininkas – kaimo burmistras F.Labrencas, kurio likimas nežinomas.
Dar 1909 metais statytas namas buvo visiškai sutrešęs, apgadintas vėjo, drėgmės, pažeistas kenkėjų. Keisdami sunykusias konstrukcijas restauratoriai ant vienos medinės sijos rado užrašą „Labrenz.Preil“.
„Ne kiekvieno žvejo nosiai buvo toks namas. Kuršių nerijoje mediena buvo brangi – viską reikėjo atsiplukdyti per marias“, – pasakojo Kuršių nerijos praeities tyrinėtojas klaipėdietis Kęstutis Demereckas.
Preilos seniūnas F.Labrencas tikriausiai buvo prakutęs žvejys, žvalgėsi į Juodkrantę, kur dar XIX amžiaus pabaigoje pradėjo dygti prabangios pirklių vilos. Nidos ir Preilos žvejai irgi priimdavo vasarotojus.
Išlikusi sodyba primena įdomų Kuršių nerijos laikotarpį, kai vietiniai žvejai, neatsisakydami savo tradicinių verslų, nėrė į turizmo rinką – ėmė statyti ir poilsiui pritaikytus gyvenamuosius namus.
Istorinį pastatą naujam gyvenimui prikėlė nagingi pamario krašto dailidės.
Jiems vadovavo garsus medinių namų restauratorius ir laivadirbys, vėtrungių meistras šilutiškis Vaidotas Bliūdžius.
Restauratoriai dar kartą paneigė sklandančias legendas apie šiurpų vietinių žvejų gyvenimą Kuršių nerijoje, kur po slenkančiu smėliu palaidoti kaimai, kopose boluoja atpustyti žmonių kaulai.
Pasirodo, žvejai prisitaikė prie gamtos – savo namus statė taip, kad kopoms slenkant vis arčiau kaimų galėtų juos mikliai išardyti ir perkelti į saugesnę vietą. Taip pastatytas ir F.Labrenco namas.
„Smėlis užpustė tik vietoves, bet ne medinius pastatus, jie sunarstyti kaip lego kaladėlių konstrukcijos“, – paaiškino K.Demereckas.
V.Bliūdžius džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti nemažai autentiškų detalių, o sunykusios atkurtos pagal fragmentus: „Atstatėme išpuvusius pamatus, stogą užklojome čerpėmis, restauruota mansarda, sutrūnijęs kaminas.“
Gaivinti senieną ryžosi namą aukcione įsigijusi viena nekilnojamojo turto agentūra. Rengiant projektą pasinaudota Europos Sąjungos fondų nykstančiai medinei architektūrai gelbėti skiriamomis lėšomis.
Šeimininkai vasarą gyvens sodyboje ir nuomos dalį patalpų poilsiautojams. Čia bus įrengta namo praeitį primenanti ekspozicija.
