Miesto centre ir Žaliakalnyje priešais „Žalgirio“ areną gyvenantys žmonės skundžiasi, kad naktimis jų miegamieji kambariai virsta diskotekomis.
Taip yra todėl, kad į gyventojų langus tamsiuoju paros metu plieskia stiprios spalvotos šviesos. Jos sklinda nuo didžiulio ant arenos viršaus įrengto ekrano, kuriame mirga įvairiaspalvės reklamos.
Kauniečiai norėtų, kad tokios reklamos būtų išjungiamos 22 valandą. Būtent nuo šios valandos draudžiama triukšmu drumsti gyventojų ramybę.
Valdininkai teigė, kad jokie teisės aktai reklamų mirgėjimo intensyvumo įvairiu paros metu nereglamentuoja, todėl lemia įmonių, kurioms priklauso šie reklaminiai įrenginiai, geranoriškumas.
Tačiau architektai mano, kad Lietuvos miestams atėjo metas galvoti apie reklaminių įrenginių skleidžiamų šviesų intensyvumo reglamentą, kad ateityje nekiltų dar didesnio gyventojų pasipiktinimo.
Ekranas nuolat pulsuoja
Žaliakalnio įkalnėje gyvenantys kauniečiai susidūrė su nauja, dar vos prieš pusmetį negirdėta problema.
V.Mykolaičio-Putino gatvės gyventojas Vygantas pasakojo, kad kai pavasarį ant „Žalgirio“ arenos buvo įrengtas didžiulis interaktyvus ekranas, jo šeimos gyvenimas pasikeitė.
„Ekrane rodomas ne tik pačios arenos pavadinimas.
Jame nuolat reklamuojami įvairūs renginiai, mirga kitokios reklamos. Jos labai spalvingos ir dažnai keičiasi. Ekranas nuolat tarsi pulsuoja“, – pasakojo vyras.
Kaunietis sakė, kad dienomis šios mirgančios šviesos neerzina. Tačiau vos sutemus jis ir jo artimieji namuose pasijunta lyg diskotekoje.
„Esu pagyvenęs žmogus. Norisi ramiai išsimiegoti. Tačiau to ekrano šviesos tvieskia pro visus mūsų būsto, taip pat ir miegamojo langus. Dėl tokio mirgėjimo sunku užmigti“, – apie užgriuvusius nepatogumus pasakojo vyras.
Kauniečio jau nebedžiugina tai, kad iš jo namų langų atsiveria nuostabūs miesto centro ir senamiesčio vaizdai.
„Reginiai pro langus yra kone didžiausia mūsų namų vertybė. Jais gėrėtis būdavo malonu ir naktį. Todėl užuolaidų iki šiol nereikėjo. Tačiau, matyt, teks atsisakyti malonumo dairytis į naktinį Kauną, reikės užsidengti langus“, – svarstė vyras.
Naktį namuose norėtų tamsos
Netoli Vygando gyvenanti Audronė Stukienė kalbėjo panašiai. Moteris teigė, kad drauge su vyru daug dirba. Todėl miegoti šeima eina apie 22 ar 23 valandą.
„Kai atsiguli, mirksinčios arenos ekrano reklamos neleidžia normaliai užmigti. Labai norėčiau, kad jos būtų išjungtos 22 valandą“, – pageidavo moteris.
Kaunietė sakė žinanti, kad triukšmas mieste nakties metu jau reguliuojamas. Už per didelį triukšmą, sklindantį po 22 valandos ir trikdantį ramybę, baudžiama.
Stiprios mirgančios reklamos LED ekranuose jai primena vizualinę taršą. Tačiau už ją niekas nebaudžia.
„Tokie mirgėjimai taip pat turėtų būti kaip nors reglamentuoti“, – įsitikinusi moteris.
Karaliaus Mindaugo prospekto 34-ajame daugiabutyje, esančiame prieš pat „Žalgirio“ areną, gyvenantis Ričardas Turčinavičius sakė, kad jam, penktojo aukšto gyventojui, reklama atėjus vakarui taip pat puikiai matyti.
„Aš langus uždangstau roletais. Jie šviesas šiek tiek uždengia.
Tačiau kaimynas yra skundęsis, kad mirgančios reklamos erzina, nuolatinis šviesų kaleidoskopas naktį trukdo“, – kalbėjo R.Turčinavičius.
Atsako patys verslininkai
Miesto aplinkos taršos ar triukšmo lygį įvairiu paros metu reglamentuoja Lietuvos higienos normos, Lietuvos triukšmo valdymo įstatymas.
Tačiau miesto erdvėse iš interaktyvių ekranų sklindančios šviesos intensyvumo nereguliuoja niekas.
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Baniulienė sakė, kad už reklamų turinį ir už jų skleidžiamos šviesos intensyvumą įvairiu paros metu atsako patys verslininkai, valdantys tokius ekranus.
„Jei iš gyventojų gauname skundų, apie juos pranešame ekranus valdančioms įmonėms. Jų vadovai dažniausiai reaguoja į pastabas ir patys sprendžia problemas“, – sakė J.Baniulienė.
Ekranai – naujas reiškinys
Lauko reklamų agentūra „Kata grupė“ valdo didelius LED ekranus, esančius viešosiose Kauno erdvėse. Juose taip pat mirga įvairiaspalvės reklamos.
Bendrovės vadovas Mindaugas Žemaitis pripažino, kad LED ekranai Lietuvoje dar yra gana naujas reiškinys.
„Visoje Lietuvoje prižiūrime 17 tokių ekranų. 8 iš jų yra Kaune. Ir didelių ekranų ant pastatų šalyje yra labai nedaug. Todėl kol kas nenumatyta, kokiu paros metu ekranai gali ar negali mirgėti. Apie tai, matyt, dar niekas nesusimąstė“, – sakė verslininkas.
Reklamas nakčiai išjungia
M.Žemaitis pasakojo, kad jo įmonės prižiūrimuose LED ekranuose reklamos mirga iki 22 arba 23 valandos.
„Atlikę žmonių srautų tyrimą pastebėjome, kad vėliau transliuoti reklamas ekranuose tiesiog neapsimoka. Jas mato labai maža dalis gyventojų, o už elektrą rodydami reklamas mokame nemažus pinigus“, – pasakojo M.Žemaitis.
Todėl verslininkai nusprendė, kad naktimis ekranai nemirgės. Kartais pasitaiko išimčių. Atsiranda naktinių klubų savininkų, kurie savo reklamas nori mieste rodyti ir naktimis.
Tada sudaromos trumpalaikės sutartys. Tokios reklamos rodomos po kelias savaites ar kelis mėnesius. Vėliau naktimis ekranai vėl tampa juodi.
Pavyko susitarti geruoju
M.Žemaitis teigė, kad iki šiol tik iš vieno Kauno bei vieno Vilniaus gyventojo įmonė sulaukė priekaištų, kad naktimis LED ekranuose mirgantys vaizdai trukdo miegoti.
Kadangi vienas iš nepatenkintųjų buvo advokatas, verslininkai nusprendė nerizikuoti, nesiginčijo, nenorėjo veltis į konfliktą.
„Paaiškinome, kad netoli gyventojo namų įrengtame ekrane reklama naktimis bus rodoma ne nuolat, o tik kurį laiką. Savo žodžio laikėmės. To pakako. Konfliktas neįsiplieskė“, – teigė reklamos firmos vadovas.
M.Žemaitis įsitikinęs, kad „Žalgirio“ arenos interaktyvaus LED ekrano gamintojai galėjo įrengti specialias šviesos reles.
„Jos nuo tam tikros valandos rodomų vaizdų ryškumą gali sumažinti iki 80 procentų. Kuo lauke tamsiau, tuo mažesnis reklamos šviesos intensyvumas.
Jei tokio prietaiso neįrengė, tai galima padaryti, patobulinimas kainuoja ne per daug didelius pinigus“, – sakė kaunietis.
Metas žvalgytis į pasaulį
Ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse dirbanti architektė Sigita Norviliūtė sakė, kad pastatų apšvietimas priklauso nuo jų stiliaus, paskirties.
Kokybiškai apšviečiant ir istorinius, ir šiuolaikinius pastatus galima išryškinti jų architektūrinius privalumus, padaryti statinius patrauklesnius.
Tačiau egzistuoja ir tokia sąvoka kaip šviesos tarša. Prie jos galima priskirti ir mirgančias reklamas. Tokia tarša gali kenkti žmonėms. Tačiau jos niekas nekontroliuoja.
Architektė pasakojo, kad Vakarų Europos šalyse, JAV, Japonijoje miestų dalys suskirstytos į komercinės ar gyvenamosios paskirties rajonus.
„Miesto centrai priskirti prie komercinės paskirties zonų. Todėl juose intensyvios reklamos leidžiamos. Viską valdo komercija.
Atokesnėse vietose didesnę sprendimo teisę turi vietinės bendruomenės. Jos nustato taisykles dėl naktimis sklindančių šviesų, taip pat reklamų intensyvumo“, – sakė architektė.
Mūsų šalyje, specialistės nuomone, apie šviesos taršą ir jos valdymą dar galvojama mažai, tačiau ateityje su šia problema susidurs vis daugiau gyventojų. Reikia ieškoti pavyzdžių kitose šalyse ir galvoti, kokie sprendimai dėl šviesos taršos reguliavimo mums būtų priimtiniausi.
Į pastabas žadėjo reaguoti
„Žalgirio“ arenos direktorė Asta Ivanauskienė teigė, kad didžiojo arenos lauko ekrano švytėjimo intensyvumas reguliuojamas automatiškai.
Jo šviesos stipris yra nuo 6 tūkstančių 500 kandelų kvadratiniam metrui iki 200 kandelų kvadratiniam metrui.
„Pradėjus temti ekrano šviesų intensyvumas mažėja iki 200 kandelų kvadratiniam metrui. Nuo 24 valandos iki 6 ryto ekranas visai išsijungia“, – teigė A.Ivanauskienė.
„Žalgirio“ arenos direktorė apgailestavo, kad dėl per intensyvios šviesos kenčiantys gyventojai nesikreipė į ją ar kitus arenos atstovus.
„Esame nusiteikę geranoriškai. Jei gyventojai nepatenkinti, būtinai juos išklausytume ir spręstume, kaip problemų išvengti“, – sakė A.Ivanauskienė.
Festivalio rengėjai priekaištų nesulaukė
Paulius Banevičius
Šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ vienas rengėjų
„Netrukus Kaune tęsime pernai pradėtą tradiciją. Rengsime šviesų festivalį „Spalvotas Kaunas“. Lapkričio 4–6 dienomis įdomiomis šviesomis apšviesime Kauno centrinį paštą, lapkričio 11–13 dienomis – buvusio „Pieno centro“ statinį.
Pernai rudenį vykusio festivalio metu buvome apšvietę Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Vasario 16-osios proga išskirtinėmis šviesomis buvo nušvitęs Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Taip pat Prancūzijos ir Gruzijos vėliavų spalvomis trumpam buvo nušviesta Kauno Prisikėlimo bazilika.
Mes siekiame įdomiai apšvieti išskirtinius architektūrinius Kauno objektus, pabrėžti jų grožį ir suteikti gyvybingumo.
Šiais metais objektai bus apšviečiami dar intensyviau ir įdomiau nei pernai. Taip pat skambės tyli muzika.
Pernai iš gyventojų priekaištų, kad išskirtiniai pastatai buvo apšviečiami, nesulaukėme. Visi tuo tik džiaugėsi. Manau, kad priekaištų nebus ir šiais metais.
Mums sekasi, kad greta pasirinktų pastatų gyvena nedaug kauniečių. Be to, šviesos nepulsuoja taip intensyviai kaip reklaminiai klipai LED ekranuose. Tokias šviesas pavadinčiau parazitinėmis.“
Kaune – didžiausias ekranas Lietuvoje
Interaktyvus LED ekranas ant „Žalgirio“ arenos buvo įrengtas šių metų balandžio pabaigoje. Tai – 4 metrų aukščio ir 80 metrų ilgio juosta.
Tada arenos atstovai pabrėžė, kad šis ekranas skirtas ne tik arenos pavadinimui reklamuoti, bet ir komercinei – tekstinei, grafinei bei vaizdo reklamai rodyti. Įrenginys – itin didelės raiškos. Šis ekranas tapo didžiausiu Lietuvoje ir vienu didžiausiu Europoje. 320 kvadratinių metrų ekraną įrengė suomių kompanija „Darepro“.
Už ekraną ir jo įrengimą buvo sumokėta 400 tūkstančių eurų.
