Žaliai dažytas kioskas, puoštas jugendo stiliaus augaliniais ornamentais, dera prie metalinių viaduko konstrukcijų ir yra veržlios XX a. pradžios dvasios paminklas: geležinkelių transportas, XIX a. pakeitęs susisiekimo galimybes užmiestyje, tramvajų bei metro pavidalu pakeitė ir kasdienį miestiečių gyvenimą.
Metalo konstrukcijos ir gelžbetonis XIX a. pabaigoje tapo svarbiausia statybos naujoves įgalinančia medžiaga. Metalo konstrukcijos pradėtos naudoti tiek tiesiant tiltus, tiek statant erdvius parodų paviljonus. Pirmieji viešieji tualetai Berlyne atsirado XIX a. 8-ajame dešimtmetyje. Jie buvo iš metalo (ketaus), aštuonkampiai, iki šiol vadinami aštuonkampėmis kavinėmis (Café Achteck), dekoruoti tokiais pat ornamentais, kokius matome ant „Burgermeister“ užkandinės sienų, ir skirti tik vyrams.
Vėliau atsirado viešieji tualetai moterims, o architektūra tapo stačiakampė. Keletas senųjų tualetų, restauruotų ir pritaikytų abiem lytims, veikia ir šiandien. Tačiau nė vienas jų negali populiarumu prilygti pakeitusiam paskirtį statiniui, įsikūrusiam prie Silezijos vartų metro stotelės.
Šis greitojo maisto kioskelis yra itin populiarus ir tarp vietinių, ir tarp turistų ne tik dėl neįprastos aplinkos (po antžeminio metro bėgiais), bet ir dėl itin gardaus maisto. Kad tai buvęs tualetas, išduoda kioskelio kairiame šone išlikusi autentiška lentelė su užrašu „Vyrai“ (Männer). Šiuolaikinis užrašas prie prekystalio prašo gerbti darbuotojus ir jų nefotografuoti. Galima tik spėlioti, kiek kartų per valandą jie būtų nufotografuoti beruošiantys įžymiuosius mėsainius.
Pavadinimas „Burgermeister“ sukurtas iš lengvai atpažįstamo žodžio, reiškiančio miesto merą, tik vokišką umliautą ü pakeitus u. Paprasčiausias mėsainis čia kainuoja 4,4, aštrus sūrainis – 4,9, „Meistro mėsainis“ (Meisterburger) – 4,9 euro, sūrainis – 4,8 , porcija bulvyčių – 1,9 euro, buteliukas kokakolos – 1,5 euro. Vegatarai gali užsisakyti sumuštinį su tofu.
Turistams ši vieta yra patogi tuo, kad netoli užkandinės yra keletas svarbiausių lankytinų Berlyno vietų. Vos už kelių šimtų metrų raudonuoja Oberbaumo tiltas (Oberbaumbrücke), jungiantis buvusias dvi Berlyno dalis – rytinę ir vakarinę.
Tiems, kas nenori daug vaikščioti, siūloma Berlynu pasigrožėti važiuojant 1-ąja metro linija (U1), kurios rytinė dalis yra seniausia Berlyne (veikia nuo 1902-ųjų). 1961 m. pastačius Berlyno sieną, metro per tiltą nebevažinėjo, čia veikė perėjimo tarp dviejų Vokietijų punktas (tik VFR piliečiams). Griuvus Berlyno sienai metro linija vėl buvo pratęsta. Verta ja nuvažiuoti iki Varšuvos gatvės (Warschauer Straße) stoties: viršutiniu tilto aukštu važiuojant per Šprė upę atsiveria puiki perspektyva.
Didžioji šios metro linijos dalis yra antžeminė. Buvęs viešasis tualetas, o dabar – užkandinė Burgermeister, yra po metro linijos estakada, kuri suteikia stogą užkandinės klientams, kantriai laukiantiems eilėje užsisakyti ir atsiimti patiekalus.
Apie patogų atsisėdimą galima pasvajoti: vietų prisėsti mažai, o norintiems patogiai įsitaisyti teks paeiti į parkelį kitapus gatvės. Dauguma lankytojų tiesiog stovi. Užkandinės aplinka toli gražu neliudija legendinės vokiškos tvarkos ir švaros, greičiau priešingai: abipus užkandinės eina gatvė, šiukšliadėžės perpildytos, daug kur pripiešta negrabių grafičių.
Per tiltą turistams patogu pėsčiomis nueiti iki „East Side Gallery“ – pagrindinių Berlyno sienos likučių, paverstų grafičių galerija po atviru dangumi.
Užkandinė populiari ir tarp naktinių klubinėtojų, mat penktadieniais ir šeštadieniais ji dirba iki 4 valandos ryto, kitomis dienomis – iki 3 valandos ryto.
Sakoma, kad šie mėsainiai yra skaniausi mieste. Ar tai tiesa, galite įsitikinti patys.
