Praeityje žemėtvarkininkų padarytos klaidos dabar Kaune tampa galvos skausmu ir grąžintas žemes valdantiems žmonėms, ir valdininkams.
Neįprasta padėtis susiklostė Kauno rajone. Čia aktyviai plėtojamas dviračių takų tinklas. Gyventojai apsidžiaugė, kai neseniai dviračių takas buvo nutiestas ir per Šilelio kaimą. Jis turėjo pasiekti Kulautuvą.
Tačiau takas iki šiol nebaigtas tiesti. Karnavės kaime, esančiame tarp Šilelio kaimo ir Kulautuvos, vis dar plyti 150 metų ilgio neasfaltuoto kelio atkarpa. Pasklido gandų, kad Kauno rajono savivaldybė „išplovė“ pinigus ir todėl tako nesugebėjo iki galo išasfaltuoti.
Iš tiesų priežastis kita. Sklype, per kurį turėtų driektis dviračių takas, nenumatytas servitutas. Savivaldybės atstovams niekaip nepavyksta su sklypo savininke Rita Šunokiene susiderėti, kad takas būtų nutiestas per jos valdą.
Moteris nori gauti solidžią kompensaciją. Valdininkai teigė, kad gyventoja visus jų siūlymus atmeta, o pati konkrečių reikalavimų neišdėsto. Pristigę kantrybės su sklypo savininke ketina bylinėtis. Kauno mieste panašių problemų taip pat nestinga. Tačiau gyventojai čia dažniau linkę tartis su savivaldybe, nei minti teismų slenksčius, o gal net sulaukti teismo nutarties, kad jų valdos bus perimtos visuomenės reikmėms.
Baigti tiesimo darbų nepavyko
Kauno rajono savivaldybė prieš keletą metų kairiojoje Nemuno pakrantėje nutiesė dviračių taką, kuriuo nuo Raudondvario galima pasiekti Šilelio kaimą ir patogiai nukeliauti į Kulautuvą. Šiuo taku aktyviai naudojasi dviratininkai. Taip pat juo rieda ir leidimus važinėti šiuo taku automobiliais turintys vietos gyventojai.
Tačiau keliaujant šiuo taku vienoje vietoje prie Karnavės kaimo nauja asfaltuota danga baigiasi. Daugiau kaip 100 metrų tenka dardėti šunkeliu.
Kauno rajono savivaldybės atstovai iš gyventojų jau kurį laiką sulaukia priekaištų, kad yra apsileidę. Net sklando gandai, kad valdininkai pasisavino lėšas, skirtas takui tiesti, todėl jis liko iki galo neįrengtas.
Pradėjus domėtis, kodėl taip nutiko, paaiškėjo, kad padėtis gerokai sudėtingesnė. Kauno rajono savivaldybės atstovams su žemės sklypus šioje vietoje turinčiais gyventojais teko tartis, kad jie leistų tiesti dviračių taką per savo valdas.
„Per vienus sklypus eina bendrojo naudojimosi takas, per kitus – servitutai. Todėl žmonės leido išasfaltuoti taką. Dabar visi patenkinti, kad susisiekimas pagerėjo“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas.
Tačiau R.Šunokienės sklype padėtis pasirodė esanti kitokia.
Pasak T.Tamošiūno, žemėtvarkininkai atkuriant nuosavybės teises į šį sklypą padarė klaidą. Nors per R.Šunokienės žemę nuo seno ėjo takas, jis neįteisintas taip, kad juo galėtų naudotis kiti asmenys.
Todėl savivaldybė siekė iš sklypo savininkės gauti teisę nustatyti sklypo servitutą. Tačiau R.Šunokienė su tuo nesutinka.
Žinia buvo netikėta
R.Šunokienė pasakojo, kad 40 arų sklypą iš kito savininko įsigijo 2003 metais. Dalyje jo ketino statyti namą, o 32 arai liko žemės ūkio paskirties.
Per šią žemės dalį tikrai nuo seno buvo išmintas nedidelis kelias.
„Dokumentuose parašyta, kad tai ne viešo naudojimo kelias. Jį savo reikmėms naudojo sklypo savininkai. Taip pat juo į pakrūmes mylėtis traukdavo vietos gyventojai. Jokio servituto tada nereikėjo“, – žodžių į vatą nevyniojo R.Šunokienė.
Pasak rajono gyventojos, todėl žinia, kad per sklypą bus tiesiamas dviračių takas ir reikia nustatyti servitutą, jai buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus.
Kilo įvairių įtarimų
Moteris teigė, jog nesipriešintų, kad per jos valdą būtų nutiestas takas, tačiau iš savivaldybės esą nesulaukė atsakymų į kai kuriuos jai nerimą sukėlusius klausimus.
R.Šunokienė tikino, kad jai niekas nepaaiškino, ar per jos valdas tikrai drieksis tik dviračių takas.
„Aplink pardavinėjama daug tuščių sklypų. Manau, kad netrukus prireiks platesnio kelio. Jei čia atsiras kelias, mano valdos dar sumažės“, – svarstė moteris.
Žemės savininkės teigimu, 6 arai jos sklypo, kurie yra prie pat upės, taku ar keliu būtų atskirti nuo kitos jos valdos, todėl gyventoja negalėtų mėgautis gražiais vaizdais, jei savo valdoje pasistatytų namą.
R.Šunokienės teigimu, savivaldybė jai raštiškai nesiūlė jokios kompensacijos.
Moteris pageidautų, kad valdininkai jai nupirktų kitą 6 arų sklypą su jau suformuotu servitutu arba išpirktų patį tako gabalą, kuris eina per jos sklypą.
Teks kreiptis į teismą?
Tuo tarpu, pasak T.Tamošiūno, R.Šunokienei savivaldybė siūlė įvairius variantus.
„Savivaldybė jai siūlė dalį sklypo išpirkti. Taip pat būtume įsipareigoję teritoriją aplink taką prižiūrėti, mokėti nuomos pinigus už taką.
Siūlėme ir daugybę kitų variantų, tačiau moteris nieko konkretaus neatsako ir pati jokių sumų neįvardija“, – tvirtino T.Tamošiūnas.
Kauno rajono savivaldybės atstovas tikino, kad po dvejų metų derybų kantrybė jau senka.
„Aš vis dar manau, kad R.Šunokienei pačiai naudingiau būtų susitarti su savivaldybe.
Kitaip teks bylinėtis. Per teismą mes ištaisysime žemėtvarkininkų padarytą klaidą.
Kelias, einantis per jos sklypą, bus įteisintas ar nustatytas servitutas“, – sakė T.Tamošiūnas. Kitas variantas – žemę galima perimti visuomenės reikmėms.
Savininkai nelinkę gaišti laiką teismuose
Vytautas Petružis
Kauno laisvosios ekonominės zonos (Kauno LEZ) valdymo bendrovės vadovas
„Kai 1996 metais buvo įkurta Kauno LEZ, iš gyventojų visuomenės reikmėms buvo pradėta išpirkti jiems priklausiusi žemė. Tada nemažai gyventojų buvo nepatenkinti valstybės jiems siūlomomis kompensacijomis ir dėl to gyventojai su valstybinėmis institucijomis bylinėjosi.
Dabar Kauno LEZ plėtra taip pat vyksta. Ji jau užima 534 ha ploto. 50 ha žemės šiuo metu perimama iš gyventojų.
Kai kurie gyventojai vis dar linkę bylinėtis dėl savo žemės. Šiuo metu Vilniaus administracinis teismas svarsto kelias bylas. Vienoje žemės savininkai bando įrodyti, kad perimant iš jų sklypus visuomenės reikmėms buvo pažeista Konstitucija.
Kiti nori didesnių kompensacijų už savo turtą.
Tačiau pastebėjau, kad gyventojai vis rečiau linkę bylinėtis. Vis dažniau sutinka su jų žemės vertės vertinimu ir pasiima jiems siūlomas kompensacijas.
Manau, kad taip yra dėl to, jog nepriklausomų ir valstybinių turto vertintojų apskaičiuojama turto vertė mažai skiriasi.
Žmonės nebenori gaišti laiko ir eikvoti savo pinigų įsiveldami į teismus.“
Miestiečiai dėl žemės dažniausiai linkę tartis
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Iki 1997 metų Kauno teritorija apėmė 123 kvadratinius kilometrus. Vėliau prie miesto buvo prijungtos anksčiau Kauno rajonui priklausiusios teritorijos Vaišvydavoje, Rokuose, Sargėnuose, Vytėnuose, Armoniškėse, Aleksote – Europos prospekte. Taip miestas padidėjo dar 34 kvadratiniais kilometrais.
Problema ta, kad šiose teritorijose jau buvo grąžinta žemė savininkams. Todėl dabar vykstant miesto plėtrai kyla daug problemų. Dėl to, kad žemės priklauso gyventojams, negalima tiesti kelių, statyti darželių, mokyklų.
Pavyzdžiui, su vienu Romainių gyventoju savivaldybė bylinėjasi jau 5 metus. Jo sodyba įkurta viduryje Vijūkų gatvės. Ji jungia 9-ojo Forto ir Romainių gatves. Ja naudojasi daug gyventojų.
Tačiau savininkas nesutinka, kad per jo sklypą būtų nutiesta gatvės dalis. Nori, kad kelias vinguriuotų lyg gyvatė ir būtų nutiestas greta jo valdos. Tačiau tokiu atveju bus sudėtinga važinėti viešajam transportui.
Savivaldybė jau du kartus buvo parengusi šios vietos detalųjį planą. Sklypo savininkas abu kartus jį apskundė. Jei detalųjį planą teisme vis dėlto pavyks patvirtinti, gyventojo sklypo dalį bus galima perimti visuomenės reikmėms. Tačiau procesas užtrunka.
Yra ir labai džiuginančių pavyzdžių. Kitais metais Kaune ruošiamasi teisti pietrytinį aplinkkelį. Tai palies kai kuriuos Amaliuose ir Palemone sklypus turinčius kauniečius.
Savivaldybė 4 sklypų ir 1 namo savininkams, per kurių valdas bus tiesiamas aplinkkelis, pasiūlė jų turtą įvertinti rinkos kaina ir valdas bei namą išpirkti. Gyventojai su tuo sutiko, ir problemų nekilo.
Tokių atvejų, kai norint perimti nuosavas valdas visuomenės poreikiams teismų neprireikia, yra ir daugiau. Kauniečiai gana supratingi, suvokia, kad miesto plėtra turi vykti, ir pasipelnyti iš to nesiekia.“
