Tačiau karkasinis namas ilgus metus nesulaukė naujakurių, nes jame buvo neįmanoma gyventi.
Savivaldybė per pastąrąjį dešimtmetį daug kartų pardavinėjo pastatą, tačiau pirkėjas atsirado neseniai. Pastaruoju metu vykstantys namo pokyčiai džiugina ir savivaldybę, ir miestelio gyventojus.
Pastatą nusipirkę kauniečiai ketina jame įrengti privačius senjorų globos namus.
Namą paliko likimo valiai
2004-aisiais Kazlų Rūdos savivaldybės ir vieno Nyderlandų socialinio būsto paramos fondo pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje vienas punktas, į kurį nebuvo atkreiptas deramas dėmesys, pridarė daug rūpesčių.
Jame buvo teigiama, jog aštuonbutį dovanojantys olandai visiškai atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės.
Kazlų Rūdos savivaldybė įvykdė savo įsipareigojimą, kuris kainavo 300 tūkst. litų, – sutvarkė pamatus, ant kurių anksčiau ketino statyti daugiabutį, bei visas komunikacijas.
Olandų namas turėjo būti šildomas dujomis. Jame buvo įrengtos virtuvės, tualetai, dušo kabinos, dujų katilai.
Nyderlandų fondas buvo įsipareigojęs atgabenti karkasinį namą, jį surinkti, prijungti prie komunikacijų ir iki 2005-ųjų vasaros atiduoti jį valstybinei statybos inspekcijai, kad būtų galima statinį eksploatuoti.
Olandai statybą baigė mėnesiu anksčiau ir dingo. Jie nepateikė nei techninio projekto, nei vandentiekio, dujų dokumentų.
Olandai nusiplovė rankas
Į Nyderlandus iš Kazlų Rūdos savivaldybės buvo nusiųsti kalnai oficialių raštų, kuriais buvo bandoma išsireikalauti dokumentus ir padaryti darbą iki galo.
Iš pradžių olandai atsakinėjo į raštus, vėliau liovėsi, o po kiek laiko bankrutavo.
Kai tuomečiai Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai olandams pasiūlė pasiimti apkartusią dovaną – neįteisintą statinį, – užsieniečiai atšovė, jog jiems aštuonbutis nė motais, esą lietuviai gali su juo daryti bet ką, nors ir nusigriauti.
Išgąsdino sąmata
Kazlų Rūdos savivaldybė, supratusi, jog iš olandų nebėra ko tikėtis, ėmėsi pati spręsti problemą.
Registrų centre pastatas buvo įregistruotas kaip nebaigta statyba.
Iš pradžių buvo svarstoma, jog savivaldybė savo jėgomis baigs įrengti namą, apšiltins plonutėles jo sienas, pritaikys Lietuvos statybų normoms.
Tačiau sudaryta milijoninė sąmata bemat išsklaidė gražius norus.
Pastate pluša statybininkai
Savivaldybė ir šiaip turėjo išlaidų. Miestelio pakraštyje stūksantis tuščias namas traukė piktavalius, todėl pastato apsauga buvo patikėta saugos tarnybai.
Už šią paslaugą bemaž dešimt metų kas mėnesį buvo mokama po 300 litų.
Galop savivaldybės taryba nusprendė – olandų namą reikia parduoti.
Paskelbus, jog aštuonbutis namas parduodamas už 300 tūkst. litų, pirmajame aukcione neatsirado nei vieno dalyvio.
Po to įvyko daugiau nei šeši aukcionai, – pirkėjų nebuvo. Pastato kaina buvo sumažinta tris kartus.
Viltis atsikratyti ašaka gerklėje tapusios olandų dovanos atsirado 2014-aisiais, – pastatą ir sklypą panoro įsigyti pirkėjai iš Kauno.
„Pardavėme tokį namą, koks buvo. Nuo šių metų pavasario šis namas intensyviai rekonstruojamas, apšiltinamas, jau pakeistas stogas“, – pastebėjo Kazlų Rūdos savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Arūnas Žemaitis. ˙
