Dabar sostinės valdžia reikalauja uždrausti tokį rinkodaros būdą. Bet įtariama, kad ne visiems statytojams: tarp lygiųjų yra lygesnių?
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji išsiaiškintų, ar nebuvo pažeista viešojo intereso viešbučiams ir poilsio namams išduotus statybos leidimus panaudojus butų statybai.
Tai smarkiai nustebino nekilnojamojo turto įmones. Pirmiausia – įstatymai to daryti lyg ir nedraudžia. Gyventojų, kurie jaustųsi apgauti, skundų nebuvo.
Statybų verslo atstovai suka galvą – kodėl dabar? Ir kodėl Vilniaus valdžia prokuratūrai perdavė tik 12 tokių statinių sąrašą, nors jų sostinėje galbūt yra kur kas daugiau?
Lauks tarnybų išvadų
Vilniečiai ilgą laiką nesuko galvos, koks statybos leidimas išduotas namams, kuriuose jie įsigijo butus. Labiausiai juos domino kaina.
Tačiau sostinės valdžia ėmėsi žygių prieš tokias statybas – esą taip pažeidžiamos vartotojų teisės ir viešasis interesas.
R.Šimašiaus kreipimesi į Generalinę prokuratūrą nurodyta, kad įmonės gauna neteisėtą pelną, nes taip galimai padidinamas teritorijos užstatymo tankis, neva galima įrengti mažesnes automobilių stovėjimo aikšteles, nei reikėtų pagal gyvenamųjų namų statybos normatyvus.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė sakė, kad Vilniaus valdžios kreipimasis dėl statybų perduotas Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Statybų inspekcijai.
„Kai gausime šių tarnybų išvadas, bus sprendžiama, ar perduoti medžiagą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui ir kelti bylą“, – paaiškino R.Stundienė.
Neleido keisti paskirties
Tačiau į kampą speičiami verslininkai pasigedo Vilniaus savivaldybės valdininkų nuoseklumo. Vieni projektai buvo įtraukti į Juodojo dvyliktuko sąrašą, o tokie pat kiti – ne.
Pavyzdžiui, sąraše yra minimas bendrovės „Hanner“ projektas „Ozo namai“. Trys šešių aukštų daugiabučiai iškilo gavus leidimą statyti viešbučius.
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis paaiškino, kaip atsitiko, kad viešbučiai virto butais.
„Mes ir ketinome statyti butus. Sklypą įsigijome antrinėje rinkoje, investavome 10 mln. litų. Paaiškėjo, jog šioje vietoje negalima pakeisti pastato paskirties, nes teritorija formaliai yra rekreacinėje zonoje.
O viešbutį, pagal dokumentus, statyti galima. Keista biurokratinė logika: ar statinį pavadinsime viešbučiu, ar daugiabučiu, vis tiek rekreacinėje zonoje gyvens žmonės, važinės automobiliai“, – stebėjosi A.Avulis.
Panašiomis aplinkybėmis daugiabutį, dokumentuose registruotą kaip komercinės paskirties pastatą, Švitrigailos gatvėje pastatė ir kita didelė bendrovė – „Eika“.
Tačiau 16B numeriu pažymėtas statinys Švitrigailos gatvėje prokuratūrai pateiktame sąraše nepaminėtas.
Vadino išskirtiniu atveju
Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad įstatymai nedraudžia statyti pastatų, kuriuose yra įvairios paskirties patalpų – nuo butų ir stovėjimo aikštelių iki komercinių ar poilsio patalpų.
„Miesto bendrajame plane dar prieš dešimtmetį bandyta gana tiksliai nustatyti, kokios paskirties statiniai turėtų būti pastatyti skirtingose vietose.
Bet visuomenės ir rinkos poreikiai nuolat kinta, o teritorijų patrauklumas keičiasi.
Miesto bendrojo plano ir atskirų sklypų paskirties keitimo procedūros užtrunka labai ilgai, todėl rinkoje susiformavo įprasta praktika šią problemą spręsti keičiant patalpų paskirtį.
Šiuo metu suformuota speciali komisija, kurioje dalyvauja visų susijusių sričių specialistai.
Jie sprendžia ir teikia pasiūlymus, kaip išvengti dviprasmiškų situacijų. Tai svarbu ne tik Vilniui, bet ir kitiems miestams“, – teigė M.Žibūda.
Kalbėdamas apie „Švitrigailos namų“ projektą, jis sakė, kad tai buvo išskirtinis atvejis.
„Į šį projektą įsitraukėme, kai jau buvo išduotas statybos leidimas. Pagal jį buvo pastatytas svečių namų pastatas, kuriame yra įrengti butai bei apartamentai.
Kai įsitikinome, kad būsimiems pirkėjams nebus nepatogumų dėl pastato paskirties, ėmėmės šio projekto. Prieš pradėdami pardavinėti butus klientus informavome, kokios paskirties būstą jie įsigijo“, – tikino „Eikos“ plėtros skyriaus direktorius.
Vienus įtraukė, kitų – ne
Įtartinų statybų sąrašą sudariusio sostinės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis paaiškino, kodėl vieni pastatai pateko į akiratį, kiti – ne.
„Miesto plėtros departamentas patikrino 2013–2016 metais išduotus viešbučių ir poilsio pastatų statybos leidimus ir nustatė 12 tokių atvejų, kai Vilniuje buvo pradėti statyti negyvenamosios – viešbučių ir poilsio paskirties – pastatai, tačiau vėliau patalpos tokiuose pastatuose specialiose interneto svetainėse parduodamos kaip butai.
Leidimų viešbučiams ir poilsio pastatams iš tiesų buvo išduota daugiau. Šiuo metu tikrinama iš gyventojų ir kitų institucijų gauta informacija apie kitas galimas neskaidrias statybas.
Įmonės „Eika“ pastatas Švitrigailos gatvėje neįtrauktas į pirminį sąrašą, nes leidime nurodytas ne kaip viešbutis ar poilsio statinys, o kaip svečių namai. Šios kategorijos pastatai dar analizuojami“, – teigė M.Pakalnis.
Priežastys – įtartinos
Nekilnojamojo turto projektų plėtotojų tai neįtikino: koks skirtumas, viešbutis ar svečių namai, juk bet kuriuo atveju pastato paskirtis skiriasi nuo nurodytos statybą leidžiančiame dokumente. Juolab kad Juodajame dvyliktuke yra ir svečių namų statytojai.
„Čia kvepia keistais dalykais. Savivaldybė turi pakankamai teisinių priemonių neleisti tokių statybų ar išspręsti pastatų paskirties problemas, kad neliktų dviprasmybių.
Atkreipkite dėmesį – pastatų paskirtį legaliai keitė trys iš keturių didžiųjų Vilniaus statybų bendrovių.
Viena to nedarė. Ar numanote, kuri?“ – paklausė A.Avulis.
Paminėjus bendrovę „MG valda“, verslininkas sušuko: „Pataikėte į dešimtuką! Nenustebčiau, jei šis kreipimasis į prokuratūrą būtų ne vien Vilniaus valdžios viešųjų ryšių akcija.
Jeigu atidžiau panagrinėtume, kokios bendrovės kokias partijas finansiškai rėmė, pamatytume įdomių dalykų.“
„MG valda“ yra viena iš koncerno „MG Baltic“ įmonių. Vienas jo vadovų Raimondas Kurlianskis vasarą kuriam laikui buvo sulaikytas, kai buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įkliuvo su stambia grynųjų pinigų suma.
Keistas pasirinkimas
Iš tiesų Vilniaus rinkoje apstu įdomybių.
Pavyzdžiui, savivaldybės Juridinis skyrius, valdžios nurodymu parengęs kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, iš Miesto plėtros departamento, be 12 tariamai neskaidrių projektų, gavo gerokai didesnį viešbučių, poilsio namų ir svečių namų sąrašą, nei buvo ištrimituota oficialiai.
Tarp jų – bendrovės „E47“ statomi svečių namai (bent jau toks statybos leidimas išduotas) Eišiškių plente. Viešbutis netoli čigonų taboro – savotiška egzotika, aptvertame kieme čia jau stovi naujos statybos daugiabučiai.
Bendrovės „E47“ direktorius Arkadijus Kurliandčikas, paklaustas, ar čia statomi iš tiesų svečių namai, atsakė aptakiai: „Kiek žinau, čia bus ne butai.“
Išimčių nedaroma
Aleksandras Zubriakovas
Vilniaus mero patarėjas
„Netiesa, kad į galimai neskaidrių statybų sąrašą bendrovės įtraukiamos vadovaujantis politiniais ar kitokiais kriterijais. Mitą apie 30 tokių objektų sąrašą sukūrė ir paskleidė opozicija ir, tikėtina, nekilnojamojo turto projektų plėtotojai.
Bet iš tiesų ieškoma ir daugiau neskaidrių statybų atvejų, sąrašas pildomas ir bus pateiktas prokuratūrai. Tai – ne vienkartinė viešųjų ryšių akcija, o tęstinis projektas.
Jo tikslas – siekti kuo didesnio skaidrumo statybų rinkoje, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas, nebūtų apgaudinėjami būsto pirkėjai.“
