– Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje pasikeitė pastatų energinio efektyvumo reikalavimai. Dabar mūsų šalyje galima statyti tik ne mažesnės kaip A klasės energinio naudingumo pastatus. Sakykite, kokia situacija šiuo metu yra Europoje?
– Požiūris į naujų pastatų energinį efektyvumą yra tinkamas ir efektyvus. Kad 2019–2021 metais pasiektume beveik nulinio energijos suvartojimo lygį, energinis efektyvumas daugelyje šalių gerinamas pamažu.
Šiuo metu nauji pastatai suvartoja tik 50 proc. to energijos kiekio, kurį suvartoja praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje statyti pastatai.
O praėjusią vasarą Europos Komisija ES šalims narėms paskelbė rekomendaciją dėl beveik nulinės energijos pastatų (NZEB – „Nearly Zero Energy Buildings“), kurioje teigiama, jog naudojant šiuolaikines statybos technologijas iki 2021 m. realu pasiekti NZEB lygį, o nuo 2021-ųjų kas penkerius metus energinio efektyvumo reikalavimai bus persvarstomi. Tai reiškia, kad net tada, kai NZEB taps norma, sistema ir toliau bus tobulinama.
Kita vertus, energijos suvartojimas ir toliau išlieka didelė problema visose ES narėse. Europoje sunkiai sekasi įgyvendinti renovavimo programą – kiekvienoje šalyje yra savų kliūčių, finansavimas – tik viena jų.
– Kokios šalys šioje srityje pirmauja ir kas atsilieka?
– Jei vertintume tik energinio efektyvumo reikalavimus naujiems pastatams ir tai, kaip jos yra pasirengusios įvykdyti NZEB reikalavimus, gerai sekasi Prancūzijai, Lietuvai ir mano gimtajai Danijai.
– Sakykite, o kokios naujausios tendencijos, kas įdomaus šioje srityje?
– Geriausiai dabartines tendencijas galima apibūdinti terminu „išmaniosios“. Šiandien mes žinome, kaip reikia statyti ir renovuoti pastatus, kad jie atitiktų aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. Kitas žingsnis – integruoti tokius pastatus į elektros perdavimo tinklą kaip aktyvius tinklo dalyvius, jie gali būti naudojami energijai akumuliuoti ir padėti išlyginti energijos pasiūlą didžiausios paklausos metu.
Turime užtikrinti, kad tokie išmanieji pastatai būtų tikrai energiškai efektyvūs – tik tuomet jie galės aktyviai dalyvauti ES energijos sistemoje.
Iniciatyva „Išmanusis finansavimas išmaniesiems pastatams“ („Smart Financing for Smart buildings“) yra įtraukta į teisės aktų paketą, kuris yra dalis priemonių siekiant sukurti ES energijos sąjungą. Ši iniciatyva skatins ES nares sukurti nacionalinį mechanizmą, kuris leistų sujungti įvairius energinio efektyvumo projektus į stambesnius projektus – tuomet juos paprasčiau finansuoti. Taip pat svarbu sumažinti energinio efektyvumo projektų riziką investuotojams ir privačiam sektoriui, o tai galima pasiekti taikant standartines sutartis ar kokybišką energijos auditą.
– Europos ir ypač Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų energijos šaltinių vis dar išlieka didelė, visa ūkinė veikla labai priklauso nuo energijos kainų svyravimų, daugiau kaip 60 proc. visų importuojamų dujų sunaudojama pastatams šildyti ir ši dalis vis auga. Kaip ir kiek energiškai efektyvinant pastatus galima sumažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių?
– Šiandien pastatai suvartoja daugiau nei 40 proc. visos ES suvartojamos energijos – tai labai neefektyvu. Mes turime technologijas, kurios gali gerokai sumažinti energijos poreikį šiuose pastatuose. Iki 2050 m. įmanoma sumažinti 80 proc., tačiau tam reikia padvigubinti renovavimo apimtį ir visiškai išnaudoti galimą sąnaudomis grįstą energijos taupymo potencialą.
Europos investicijų banko duomenimis, pastatų sektorius turi didžiausią energijos taupymo potencialą visoje ES. Dabartiniuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios leistų realizuoti 80 proc. pastatų energinio efektyvumo didinimo potencialo.
Jei statybos sektoriuje būtų įgyvendinta energinio efektyvumo didinimo politika, iki 2050 m. dujų suvartojimą pastatuose galėtume sumažinti 100 proc.
– Didinant pastatų energinio naudingumo reikalavimus automatiškai storėja pastatų sienų izoliacinis sluoksnis. Ką tai reiškia – kokie iššūkiai ar pavojai čia slypi?
– Pastebėjome, kad kai griežtesni energinio efektyvumo reikalavimai įtraukiami į ilgalaikius planus, pramonė būna pasiruošusi inovacijoms, noriai ieško naujų sprendimų. Pavyzdžiui, optimizavus izoliacijos sluoksnio storį, reikia ieškoti optimalių jungčių ir šalčio tiltelių sprendimų. Tai ne tik didina energinį efektyvumą, bet ir gerina gyvenimo kokybę pastate – gerai apšiltintame name be šalčio tiltelių turite didesnį gyvenamąjį plotą, nes baldai ir žmonės gali būti arčiau vidaus sienų ir žiemą nešalti. – A klasės energinis naudingumas - ką iš to turėsime mes, eiliniai žmonės? Kiek tai kilstelės nekilnojamojo turto kainą?
– Žmonės ne tik gyvens maloniame ir sveikame mikroklimate visą sezoną, bet ir būste galės naudotis didesniu turimu plotu nesibaimindami žiemą atšąlančių sienų. Tokiame būste nereikia nerimauti dėl būsimų energijos kainų ar galimų energijos tiekimo sutrikimų, be to, jūsų būsto vertė artimiausiu metu nekris. Keletas Europoje atliktų tyrimų parodė, kad brangiausiai ir greičiausiai galima parduoti tuos būstus, kurie įvertinti aukščiausiu energinio efektyvumo balu.
