Kaune bręsta skandalas. Miesto centre, E.Ožeškienės gatvėje, stovi evangelikų reformatų bažnyčia, tačiau šios konfesijos tikintieji nėra jos šeimininkai. Norintieji patekti į bažnyčią priversti prašyti dabartinių jos šeimininkų malonės ir jaučiasi lyg kampininkai.
Bažnyčią valdo Mykolo Romerio universitetas. Maldos namuose veikia šio universiteto valgykla ir sporto salė.
Universiteto atstovai teigė, kad kitų patalpų sporto salei ir valgyklai neturi kur įsirengti. Pastatą paliktų, jei valstybė skirtų 500 tūkstančių eurų kompensaciją arba kitas patalpas.
Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius kunigas Tomas Šernas tikino, kad jei bažnyčia nebus grąžinta, kitais metais apie šį gėdingą faktą paskelbs visam pasauliui.
Valgyklą moka reklamuoti
Kauno centre, E.Ožeškienės gatvėje, kuklus užrašas ant evangelikų reformatų bažnyčios lango skelbia, kad sekmadieniais 11 valandą čia vyksta mišios.
Gretimame lange kabo kitas skelbimas. Jis visus norinčius kviečia užeiti į valgyklą. Tereikia pasukti už pastato kampo ir rasti bažnyčios šoninėje sienoje esančias duris. Virš jų matyti iškaba „Mykolo Romerio universiteto valgykla“.
Pietų metu valgykloje gausu žmonių. Patiekalus į lėkštes klientams dedančios moterys nevengia pasigirti.
„Žmonės moka didelius pinigus, kad nuvykę į užsienį galėtų papietauti bažnyčiose įrengtuose restoranuose.
O jūs ir pigiai, ir ypatingoje vietoje pavalgysite“, – savo maitinimo įstaigą naujam klientui gyrė virėja.
Nuolatiniai valgyklos lankytojai jau yra pripratę prie to, kad pietauja maldoms skirtuose namuose, ir tuo nesistebi.
„Kai ruošiamės pietauti, sakome: eime į bažnyčią, o ne į valgyklą. Čia jauku, švaru. Maistas skanus.
Kai imi galvoti, gal ir keista, kad valgykla yra tokiose patalpose. Tačiau ji čia veikia daugybę metų. Todėl prie to jau esame pripratę“,– pasakojo nuolatinė valgyklos lankytoja Elytė Kačarauskienė.
Faktas nustebino italus
Valgyklos vadovė Jūratė pasakojo, kad tie, kurie atvyksta iš kitų miestų ir užsuka į valgyklą, labai stebisi, jog ji veikia bažnyčioje.
„Anksčiau valgykla buvo uždara.
Joje sovietmečiu pietaudavo milicijos mokyklos, dabartiniais laikais – Mykolo Romerio universiteto studentai. Vėliau ji tapo atvira visiems, nes patalpas iš universiteto išsinuomojome“, – sakė moteris.
Valgyklos vadovė neslėpė, kad didžiuojasi dirbdama bažnyčios erdvėse.
„Pati esu buvusi Italijoje. Vietiniai didžiuodamiesi mane vedė į bažnyčioje įkurtą piceriją. Aš juos nustebinau papasakodama, kad ir pati dirbu valgykloje, esančioje maldos namuose“, – prisipažino moteris.
Vietoj maldų – kovos menai
Užėjus į vidų pro praviras pagrindines bažnyčios duris vietoj maldos namų erdvės matyti įrengta sporto salė.
Salėje intensyviai treniravosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai.
Treneris Edmundas Štarevičius pasakojo, kad kovos menų subtilybių studentus bažnyčios patalpose moko jau 20 metų.
„Nematau nieko bloga, kad treniruojamės bažnyčioje. Vienas rusų popas taip pat cerkvėje yra įkūręs Rytų kovos menų būrelį ir vaikus treniruoja būtent maldos namuose. Manau, kad Rytų kovos menai susiję ne tik su sportu, bet ir su dvasiniu tobulėjimu“, – sakė E.Štarevičius.
Bažnyčioje ugdė milicininkus
Tačiau evangelikai reformatai nepatenkinti, kad bažnyčioje šeimininkauja Mykolo Romerio universitetas, o ne tikintieji.
Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius kunigas T.Šernas pasakojo, kad bažnyčia buvo pastatyta 1938 metais už šios konfesijos tikinčiųjų lėšas. Tačiau pamaldų joje taip ir nespėta surengti.
1940 metais sovietų valdžia pastatą nacionalizavo. 1952 metais tuometis Kauno vykdomasis komitetas statinį perdavė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kauno specialiajai mokyklai, populiariai vadintai milicijos mokykla.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę statinys ir toliau priklausė VRM. 1998 metais jame pradėjo šeimininkauti Mykolo Romerio universitetas.
Pirmame bažnyčios aukšte ir toliau veikia valgykla, įrengta sporto salė, persirengimo kambariai.
Leido burtis sekmadieniais
T.Šernas teigė, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo evangelikai reformatai bando susigrąžinti religinei bendruomenei priklausiusį turtą.
Kunigas rodė pluoštą dokumentų, kurie buvo siunčiami įvairioms valdžios institucijoms – Seimui, Vyriausybei, prezidentui. Tačiau susigrąžinti turto nepavyksta iki šiol.
„Kažkodėl katalikų bažnyčiai turtas ne tik grąžintas, bet net ir statomos naujos bažnyčios. Kaune mes neturime kitos vietos, tik šią bažnyčią. Tačiau joje jaučiamės kaip kampininkai,“ – svarstė T.Šernas.
Kunigas sakė, kad universitetas maloningai leido tikintiesiems sekmadieniais burtis šaltoje, aptriušusioje salėje antrajame pastato aukšte.
„Esame priklausomi nuo pastate budinčio asmens malonės. Žiemą, kai šalta, prašome, kad laukti mišių leistų pirmajame aukšte, tačiau patekti į jį nepavyksta. Tenka laukti, kol bus atrakintos pagrindinės durys, kad užliptume į mums skirtą salę antrajame aukšte. Čia anksčiau vykdavo krepšinio treniruotės,“ – pasakojo T.Šernas.
Gaila griūvančio pastato
Kunigas teigė, kad jam gaila žiūrėti į istorinį, į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą.
„Bažnyčia blogai prižiūrima. Pamažu griūva. Nuo lauko sienų, ypač bokšto, tinkas yra nusilupęs, krinta ir atsivėrusių raudonų plytų gabalai. Viduje taip pat nešvaru, šalta“, – pasakojo kunigas.
Atidžiau apžiūrėjus bažnyčią tikrai matyti, kad ji pamažu nyksta. Prie pagrindinių durų ant fasado kabo įspėjantis skelbimas būti atsargiems, nes tinkas byra.
„Norėtume bažnyčią remontuoti, tvarkyti. Juk ji išskirtinė. Tačiau iš valdžios institucijų esame gavę atsakymus, kad jei bažnyčioje vyksta mokslinė veikla, ji gali būti ir negrąžinta tikintiesiems“, – teigė T.Šernas.
Evangelikų reformatų dvasininkas sakė, kad 2017-uosius Seimas yra paskelbęs Reformacijos metais. Sukaks 500 metų, kai 1517 metais Martinas Lutheris paskelbė savo tezes.
„Šią sukaktį minės daugybės krikščioniškų šalių žmonės. Jei bažnyčia mums nebus grąžinta, šį faktą skelbsime visame pasaulyje“, – tvirtino T.Šernas.
Norėjo nemažos kompensacijos
Mykolo Romerio universiteto prodekanas infrastruktūrai Vladas Brakauskas 2015 metais evangelikams reformatams atsiuntė laišką, kuriame paaiškino, kad ši aukštoji mokykla kitų patalpų sporto salei ir valgyklai neturi.
„Patalpas palikti neprieštarautume, jei valstybė universitetui skirtų 400–500 tūkstančių eurų kompensaciją. Už šiuos pinigus sporto salę ir valgyklą būtų galima perkelti kitur“, – sakoma rašte.
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekano Sauliaus Greičiaus nuomone, tokios kompensacijos universitetui nė nebūtina gauti. Būtų galima rasti ir kitą išeitį.
„Nuspręsti, koks bus bažnyčios pastato likimas, gali tik Seimas. Seime jau prieš kurį laiką buvo sudaryta komisija. Įvairių sričių specialistai klausimą svarstė. Ne vienos vyriausybės nariai padėtį žadėjo keisti, bažnyčią ketino grąžinti tikintiesiems. Tačiau iki šiol niekas taip ir nepasikeitė“, – sakė dekanas.
Laukia naujo sprendimo
S.Greičius teigė, kad dabar norėtų, jog mieste būtų atrastos kitos, pavyzdžiui, tuščios mokyklos, patalpos, kuriose universitetas galėtų įkurti sporto salę.
„Tokį prašymą šiemet esame pateikę Švietimo ministerijai.
Iš jos esame gavę atsakymą, kad patalpų ieškoma“, – sakė dekanas.
Universiteto atstovas taip pat pasakojo, kad vienu metu pinigų pastatui atnaujinti buvo pradėję ieškoti.
„Tačiau tuo metu evangelikų reformatų bendruomenė buvo suskilusi, todėl nežinojome, su kuo derinti remonto klausimus. Dabar, kai tikimės, kad gausime naujas patalpas, remontuoti pastato universitetui nėra prasmės“, – sakė S.Greičius.
Statinį projektavo garsus architektas
Paulius Tautvydas Laurinaitis
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro atstovas
„Evangelikų reformatų bažnyčios projektą 1937 metais sukūrė tuometis Kauno miesto statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas. Jis buvo ir Prisikėlimo bažnyčios projekto autorius.
Nors pastato kompozicija būdinga tradicinei bažnytinei architektūrai, dėl lakoniškų, apibendrintų formų jį galima įvardyti kaip vieną negausios tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdžių.
Siauri vertikalūs langai ne tik perteikia 4-ojo dešimtmečio Kauno architektūrai būdingą dvasią, bet ir palyginti mažo tūrio bažnyčiai suteikia vizualiai ją didinantį veržlumo įspūdį.
Išorės statybos darbai baigti 1938 metais. Vidus buvo rengiamas dar 2 metus. Dėl prasidėjusios sovietų okupacijos naujoje bažnyčioje taip ir neįvyko jokios religinės apeigos. Po karo buvo nugriauta viršutinė bokšto dalis. Nacionalizuota bažnyčia 1948 metais paversta alaus ir tabako fabrikų sandėliu.Vėliau čia įrengta VRM Kauno specialiosios mokyklos valgykla ir sporto salė.
1990 metais Lietuvos kultūros paveldo globos Kauno taryba apsvarstė evangelikų reformatų bažnyčios tvarkymo eigą ir nusprendė, kad pastatas turi būti grąžintas parapijai ir atstatytas tiksliai laikantis K.Reisono projekto. Bet šventovės perdavimas tikintiesiems užtruko.“
Liuteronai savo šventovę rajone pardavė
Kitokia padėtis susiklostė Lietuvos evangelikų liuteronų Kauno parapijoje. Kauno rajone, Garliavoje, yra šios konfesijos tikinčiųjų bažnyčia. Ji buvo pastatyta 1870 metais. Per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjo.
Tarpukariu bažnyčia buvo atstatyta pagal architekto Antano Gruodžio projektą. Joje vykdavo religinės apeigos.
Sovietmečiu bažnyčia paversta odos ir kailio apdirbimo cechu.
Prieš 20 metų bažnyčia buvo grąžinta religinei liuteronų bendruomenei. Tačiau jos remontui tuomet reikėjo beveik 1 milijono eurų.
„Tokių pinigų liuteronų bendruomenė neturėjo. Todėl buvo nuspręsta ją parduoti. Manau, kad tai buvo išmintingas sprendimas, nes ir dabar parapijos toje vietovėje nėra. Todėl išlaikyti bažnyčią būtų sunku“, – sakė evangelikų liuteronų Kauno parapijos kunigas Saulius Juozaitis.
Nors bažnyčia buvo parduota privatiems asmenims, taip ir neatgimė. Dabar jau ne vienus metus jai vėl ieškoma naujo šeimininko.
