Vaikštant viena prabangiausių Kauno naujamiesčio V.Putvinskio gatve daug kam smalsu užsukti ir į čia nuo tarpukario stovinčių pastatų kiemus.
Daugelyje jų į akis krinta panaši detalė – laiptai, vedantys į Žaliakalnio šlaitus. Juos tiesiog savo namų kiemuose įsirengdavo tarpukariu čia gyvenę labiau pasiturintys kauniečiai.
Vienur kitur laiptai tebėra neblogos būklės. Kitur laiptų pakopos išklypusios, kai kur riogso tik jų liekanos.
Vietos gyventojai ir įstaigų darbuotojai laiptus dažniausiai užtveria rakinamais vartais. Taip bando gintis nuo valkatų ir kitų nekviestų svečių. Tačiau yra ir tokių, kuriems laiptai nereikalingi, ir žmonės jais nė nebando kartis į kalno viršūnę.
Statėsi asmeninius laiptus
Dabartinė V.Putvinskio gatvė ilgus metus buvo vadinama Kalnų gatve. Šis pavadinimas buvo prigijęs neatsitiktinai. Namai vienoje gatvės pusėje pastatyti Žaliakalnio papėdėje.
Gyventojai tokia geografine padėtimi naudojosi. Ne vieno namo kieme buvo įrengti laiptai, kuriais galima buvo užkopti į Žaliakalnį.
Kai kur laiptai vedė ne iki kalno viršaus. Jie buvo suręsti tam, kad gyventojai galėtų mėgautis gamta įkalnėje įkurdintose terasose ir pasodintuose soduose.
Terasą užtvėrė vartais
A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių memorialinio, arba Velnių, muziejaus kieme taip pat vis dar yra išlikę laiptai. Jie veda į įkalnėje esančią terasą.
Tiesa, bet kas palypėti laiptais negali. Jie užtverti vartais, ant kurių kabo spyna.
Gretimame name gyvenantis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis pasakojo, kad anksčiau aplinkinių namų gyventojai mėgo užsukti į terasą. Tačiau prieš kurį laiką ją užstojančius vartus užrakino muziejaus darbuotojai.
Įkūrė garsus kaunietis
Muziejaus vadovė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė pasakojo, kad terasą tarpukariu įsirengė pats namo savininkas dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.
Įkalnėje įveisė sodą. Kad jį galėtų patogiai pasiekti, pastatė ir laiptus.
Tačiau juos teko užtverti. J.Rimkutė-Vainiuvienė sakė, kad į sodą lįsdavo girtuokliai, niokodavo augalus. Taip pat gyventojai ten atvesdavo nusilengvinti šunis.
„Dabar sodą ir jame esantį rožyną taip pat prižiūrime. Nemanau, kad tai tinkama vieta girtuokliauti ar vedžioti šunis. Todėl ją užtvėrėme. Vasaromis muziejaus lankytojus į terasą pakviečiame“, – pasakojo muziejaus vadovė.
Bando gintis nuo benamių
Kauno menininkų namų kieme – dar vieni neblogai išsilaikę laiptai. Tačiau jie taip pat užtverti vartais.
Įstaigos laikinasis direktorius Justinas Kalinauskas pasakojo, kad tarpukariu laiptais greičiausiai buvo galima užkopti į kalną. Tada būtum atsidūręs toje vietoje, kur dabar Savanorių prospekte yra „Saulės“ gimnazija.
Tačiau dabar ir gimnazija, ir laiptai Kauno menininkų namų kieme užtverti tvoromis.
„Čia bandydavo landžioti benamiai. Norėdami nuo jų apsiginti praėjimą iki laiptų ir užtvėrėme“, – pasakojo J.Kalinauskas.
Laipiojo ligoninės vaikai
Greta Menininkų namų gyvena žinomas kaunietis kolekcininkas Henrikas Kebeikis.
Jis pasakojo, kad jo namo kieme taip pat iki šiol yra išlikę laiptai. Jie vedė į sodą, kuris plytėjo Menininkų namų ir jo namo kiemuose. Ten buvo terasos. Sode gamtos apsuptyje žaisdavo vaikai, nes Menininkų namuose tarpukariu veikė vaikų ligoninė.
„Dabar pats laiptais į terasą nelipu. Kai į svečius atvažiuoja mano vaikai, jie mėgsta jais palaipioti“, – pasakojo H.Kebeikis.
Per kiemą eidavo svetimi
Greta sovietmečiu 1988 metais įrengtų laiptų gyvenanti kaunietė Rima sakė, kad jos namo kieme iki šiol yra išlikusios vos kelios senų laiptų pakopos.
„Šiame name užaugo mano vyras. Jis pasakojo, kad vaikystėje laiptais dar naudojosi. Buvo patogu iš savo kiemo patekti į Žaliakalnį. Jais per namo kiemą vaikščiodavo ir svetimi žmonės“, – pasakojo moteris.
Kaunietė sakė, kad po to, kai sovietmečiu greta atsirado nauji patogūs laiptai, poreikio naudotis namo kieme įrengtomis pakopomis nebeliko. Todėl laiptai ir stovi nenaudojami.
Kopti į viršų nebandė
Pasiekus Žaliakalnio funikulierių ir traukiant V.Putvinskio gatve tolyn link Gedimino gatvės daugelio namų kiemuose laiptų jau nematyti. Jie išlikę tik 12 numeriu pažymėto daugiabučio kieme.
Pastate veikiančios vienos įmonės vadovas Viktoras Citvaras sakė, kad jaunimas laiptais vasaromis dar bando kartis į kalną.
„Mes patys jais niekada nesame bandę lipti. Tokio poreikio tiesiog nėra“, – sakė vyras.
Kuklesni žmonės neišlaidavo
Šioje V.Putvinskio gatvės atkarpoje gyvenantys kauniečiai Rimantas ir Vaidas Drazdauskai pasakojo, kad laiptų daugelio namų kiemuose niekada ir nebuvo.
„V.Putvinskio gatvės gale tarpukariu buvo statomi daugiausia dideli prašmatnūs namai. Ne viename veikė ambasados ar kitos įstaigos. Gyveno turtingi žmonės. Jie, matyt, ir statė laiptus savo kiemuose“, – pasakojo tėvas ir sūnus.
O štai V.Putvinskio gatvės pradžioje stovėjo daugiausia mažesni, kuklesni namai.
„Nelabai pasiturintys gyventojai laiptų nestatė. Lipdavo tais, kurie buvo įrengti viešam naudojimuisi“, – svarstė kauniečiai.
Išnaudojo galimybę gėrėtis gamta
Mindaugas Balkus
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos skyriaus specialistas
„V.Putvinskio gatvė iki 1931 metų vadinosi Kalnų gatve. Tarpukariu ši gatvė tapo prestižine.
Puikiu jos pradžios akcentu iki šiol yra 1938 metais įrengti laiptai su fontanėliu, vedantys į Žemaičių gatvę.
Taip pat tarpukariu mediniai, o vėliau ir akmeniniai laiptai buvo įrengti ir Aušros take. Iš V.Putvinskio gatvės patekus į šį taką ir lipant jame esančiais laiptais galima pasiekti Prisikėlimo baziliką.
1988 metais pastatyti dar vieni laiptai. Jie veda link Savanorių prospekto.
Tarpukariu laiptus savo namų sklypuose įsirengdavo labiau pasiturintys žmonės. Jie sumaniai išnaudodavo galimybę pačioje Naujamiesčio širdyje mėgautis Žaliakalnio šlaitų gamta.“
