Kambarys už buto kainą
Už 43 tūkst. eurų parduodamos patalpos lengvai suviliotų mažo ploto būsto ieškantį pirkėją. Tačiau yra vienas kabliukas – už šią sumą parduodamas ne butas, o vienas kambarys. Naujiesiems gyventojams virtuve ir vonios kambariu tektų dalytis su kitais penkių kambarių buto gyventojais.
„Kiekvienas kambarys šiame bute turi atskirą savininką, vienas iš jų priklauso mums. Iš pradžių svarstėme kambarį nuomoti, tačiau nusprendėme, jog pinigus galėtume investuoti ir kitur.
Kambariu domisi nemažai žmonių, nors šventinis laikotarpis ir nėra pats geriausias laikas būstui parduoti“, – kalbėjo turto savininkė, bendrovės „Investicinė grupė“ interjero dizainerė Anna Saveljeva.
Pasak pašnekovės, parduodamu tvarkingu kambariu domisi studentai arba iš kambario nuomos norintys uždirbti žmonės. Nors skelbimuose galima atrasti ir kitų parduodamų kambarių, dažniausiai jie neįrengti, prastos būklės arba yra bendrabučiuose.
„Kiekviena prekė turi savo pirkėją, todėl nesame tikri, kada kambarys galėtų būti parduotas, – po savaitės, mėnesio ar vėliau. Parduodame daugiau nekilnojamojo turto, tačiau tai ne kambariai, bet iki 40 kv. metrų ploto naujai įrengti butai senamiestyje, Naujamiestyje, Užupyje. Su kitais objektais mums sekasi puikiai, pirkėjus surandame maždaug per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovė.
Šiuo metu, už panašią, kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų sumą Vilniuje galima įsigyti vieno ar dviejų kambarių butus Lazdynų, Naujininkų, Pašilaičių, Vilkpėdės, Justiniškių, Karoliniškių, Šeškinės rajonuose.
Parduodamas kambarys – reta prekė
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos, atskirų kambarių ar butų dalių pardavimai rinkoje yra retenybė. Panašaus turto pasiūla yra kur kas didesnė nei realių sandorių skaičius.
„Dalies būsto pirkėjai dažnai negali įvertinti, kas su jais gyvens tame pačiame bute, su kuo reikėtų dalytis virtuve ar kitomis bendromis patalpomis.
Paprastai būsto dalis parduodama dėl nuosavybės turėtojų nesutarimų, kai vienas jų būstą nori parduoti, o kitas atsisako“, – kalbėjo A.Šapoka.
Specialistas pažymėjo, jog turto dalies pardavėjai turėtų nustatyti ir patalpų naudojimosi tvarką, t.y. pardavimo sutartyje aiškiai apibrėžti, koks kambarys parduodamas.
Taip pat šią patalpų naudojimosi tvarkos sutartį sudaryti ne šalių susitarimu – dokumentą patvirtinti turėtų notaras. Tokiu būdu, būsto dalies pirkėjas gali apsisaugoti nuo galimų nesutarimų su kitais bendraturčiais.
Viskas, ką turite žinoti apie dalinę nuosavybę
Jei nusprendėte tapti būsto bendraturčiu, galite tikėtis gana įprastų nuosavybės teisių, nes kiekvienas būsto bendraturtis turi teisę savo turtą perleisti, išnuomoti ar parduoti, išskyrus keletą įstatymuose nurodytų išimčių.
„Būsto bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama iš varžytynių. Tai reiškia, kad pardavėjas privalo raštu per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie savo ketinimus parduoti.
Jei kiti bendraturčiai per mėnesį atsisako šio pasiūlymo, turtą galima parduoti bet kuriam kitam asmeniui“, – portalui lrytas.lt yra sakęs advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ asocijuotasis partneris advokatas Kęstutis Žičkus.
Dar viena laisvo naudojimo išimtis galioja tuomet, kai vienas savininkų nusprendžia turtą įkeisti. Tai jis gali padaryti tik turėdamas visų bendraturčių sutikimą.
Šis sutikimas gali būti nereikalingas tik tokiu atveju, jei įkeičiama turto dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi turtu tvarkos nustatymo sutartyje.
Pasak advokato, tampant bendraturčiu svarbu nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, nes tokio pobūdžio sutartimi galima užkirsti kelią daugeliui remonto, atidalijimo ar išlaikymo ginčų ir nesutarimų, kurių paprastai kyla tarp bendraturčių.
