1. JAV prezidentu tapo nekilnojamojo turto verslininkas
Donaldas Trumpas – Amerikos milijardierius, savo turtą sukaupęs iš
nekilnojamojo turto sandorių, lapkričio 8-ąją nugalėjo JAV prezidento
rinkimuose.
Balsavimo rezultatai šokiravo pasaulio visuomenę, bet kitus D.Trumpo
kolegas – nekilnojamo turto verslininkus – įkvėpė. Pavyzdžiui, Sergejus
Polonskis pareiškė, jog ketina iškelti savo kandidatūrą per Rusijos
prezidento rinkimus.
Buvusio statybos kompanijos „Mirax Group“ vadovo nė kiek neglumina tas
faktas, kad jis kaltinamas milijardinio turto apgavyste ir kol kas
laikomas už grotų.
Įdomu tai, kad D.Trumpo laimėjimai politikos srityje neigiamai atsiliepė
jo verslui. „Forbes“ duomenimis, asmeninis verslininko turtas rinkimų
kampanijos laikotarpiu sumažėjo 800 mln. dolerių – iki 3,7 mlrd.
Priežastis: krito jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertė.
Vien D.Trumpo apartamentai „Trump Tower“ per metus atpigo 10 mln.
dolerių.
2. Rusai dabar moka „tikrą“ nekilnojamojo turto mokestį
2016 metais Rusijos mokesčių mokėtojai – fiziniai asmenys pirmą kartą
sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Jis buvo nustatytas pagal objektų
kadastro vertę, kuri maksimaliai buvo priartinta prie rinkos.
Įmoką, kuri daugeliui stipriai išaugo, reikėjo sumokėti iki gruodžio 1-osios.
Tiesa, Maskvoje buvo pažadėta mokesčių mokėtojams netaikyti jokių
sankcijų iki 2017 metų gegužės 1-osios.
Ekspertai apskaičiavo, kad rekordinė nekilnojamojo turto mokesčio 2020
metais, kai Rusijos sostinė visiškai pereis prie naujos mokesčių
sistemos, suma sieks 17,4 mln. rublių. Ją teks pakloti 1,8 tūkst. kv.
metrų būsto savininkui.
3. Legendinė „Playboy“ vila parduota už 100 milijonų dolerių
Los Andžele įsikūrusio „Playboy“ žurnalo įkūrėjo Hugh Hefnerio vila
rugpjūtį buvo parduota jo kaimynui. Naujasis legendinio statinio
savininkas – Darenas Metropoulos, milijardieriaus Deano Metropoulo
sūnus, investicinės kompanijos „Metropoulos and Co“ bendraturtis.
Sandorio suma – 100 mln. dolerių, nors iš pradžių kompanija „Playboy
Enterprises“ planavo gauti ne mažiau kaip 200 mln. dolerių.
Garsioji vila turi 29 kambarius, iš jų – 12 miegamųjų. Šį statinį
„Playboy Enterprises“ įsigijo 1971 m. už 1,05 mln. dolerių.
Šios vilos pardavimas daugeliui reiškė lengvų erotinių šėlionių epochos
pabaigą. Jokių apsinuoginusių gražuolių, prabangių automobilių, skambių
vakarėlių ir seniai pasenusio, bet stebėtinai žavaus H.Hefnerio.
Viena buvusių „Playboy“ įkūrėjo draugužių, Krokuvoje (Lenkija) gimęs
amerikiečių modelis Izabella St.James vilą įamžino skandalingoje knygoje
„Kiškučio pasakojimai. Už uždarų „Playboy“ vilos durų“. Tad buvusių
sekso milžinų anūkams ir proanūkiams sulaukus pilnametystės bus ką
paskaityti.
4. Dubajuje pradėtas statyti aukščiausias pasaulio dangoraižis
Jungtiniai Arabų Emyratai ir 2016-aisiais nesiliovė stebinti pasaulio
savo statybų užmojais. Spalio mėnesį Dubajuje pradėtas statyti „The
Tower“ („Bokštas“) – naujas išskirtinis dangoraižis.
Pabaigus statybą bokštas bus 100 metrų aukštesnis nei Dubajaus dangoraižis
„Burj Khalifa“. Pastarasis – 828 metrų – iki šiol išsaugojo
aukščiausio pasaulio statinio statusą.
Architektūrinį statinio pavidalą sukūrė ispanas Santjago Calatrava –
daugelio futuristinio stiliaus statinių įvairiuose pasaulio kampeliuose
autorius. Būsimasis Dubajaus dangoraižis panašus į kosminį laivą.
Naujasis rekordas kompanijai „Emaar Properties“ kainuos 3,67 mlrd.
dirhamų – maždaug 1 mlrd. dolerių. Pagal projektą visus darbus
planuojama pabaigti iki pasaulio parodos „Expo 2020“, kuri kaip tik ir
vyks Dubajuje, pradžios.
5. Anapilin iškeliavo Zaha Hadid
2016-aisiais Anapilin iškeliavo daugelis įžymybių – popmuzikos
atlikėjas George'as Michaelas, aktorius Alanas Rickmanas, roko legenda
Davidas Bowie, boksininkas Muhammadas Ali, rašytojas Umberto Eco...
Architektūra taip pat neteko vienos pagrindinių savo žvaigždžių – Zahos
Hadid.
Pirmoji moteris, apdovanota prestižine Pritzkerio premija, mirė būdama
66 metų nuo širdies priepuolio kovo 31-ąją.
Z.Hadid architektūros stilių kritikai vadina dekonstruktyvizmu. Ji
mėgino sugriauti visuotinai pripažintus kanonus, praplėsti įprastinės
erdvės ribas.
Z.Hadid sukūrė šiuos projektus: ugniagesių stoties „Vitra“ Veile prie
Reino (Vokietija), „The MAXXI“ (Nacionalinis XXI amžiaus menų muziejus)
Romoje (Italija), „Serpentine Sackler Gallery“ ir vandens sporto šakų
centras 2012 m. olimpiadai Londone (Didžioji Britanija), operos teatras
Gvangdžou (Kinija), Rosenthalio šiuolaikinio meno centras Sinsinatyje
(JAV), Heidaro Alijevo kultūros centras Baku (Azerbaidžanas).
Pagal Z.Hadid projektą Rusijos sostinėje Maskvoje buvo pastatytas verslo
centras „Dominion Tower“, o Pamaskvyje – verslininko Vladislavo
Doronino namas.
6. Rusijoje diegiama programa „Tolimųjų Rytų hektaras“
Nuo birželio 1-osios Rusijoje nemokamai dalijama žemė – po hektarą į
rankas. Šį neregėtą dosnumą temdo tik tai, kad šie neatlygintinamam
naudojimui suteikiami sklypai yra Tolimuosiuose Rytuose.
Be to, žeme būtina naudotis – tik įvykdžius šią sąlygą po penkerių
metų sklypą bus galima išnuomoti ar įteisinti jo nuosavybę. Parduoti
neleidžiama.
Nepaisant šių apribojimų, norinčiųjų atsirado: lapkričio pradžioje
buvo gauta apie 9 tūkstančius paraiškų. Dauguma planuoja gautuose
sklypuose užsiimti žemės ūkiu.
Norą gauti 1 hektarą žemės Tolimuosiuose Rytuose pareiškė ir kovos menų
žvaigždė, iš Sent Polo (Minesotos valstija, JAV) kilęs Jeffas Monsonas,
gavęs Rusijos pilietybę.
Sportininko žodžiais tariant, gautame žemės sklype jis pastatys
šiuolaikinę sporto gyvenvietę, kurioje mokys jaunimą.
7. Anglai pastatė ploniausią pasaulio bokštą
Braitone (Didžioji Britanija) pradėtas naudoti ploniausias pasaulio
bokštas – „i360“. Jo aukštis – 162 metrai, skersmuo – mažiau nei 4
metrai.
Bokšto projekto autoriai – Davidas Marksas ir Julia Barfield („Marks
Barfield Architects“ biuras), pastatę garsųjį Londono apžvalgos ratą
„London Eye“ („Londono akis“).
Bokštas „i360“ laikomas atrakcionu: jo paviršiumi slysta apžvalginė
platforma, galinti pakilti į 138 metrų aukštį. Bilietas kainuoja 5
Didžiosios Britanijos svarus sterlingų – maždaug 7 dolerius.
Šis Didžiosios Britanijos statybos rekordas yra ryškus, bet nevisiškai
tobulas: praėjus mėnesiui jį teko uždaryti. Lankytojai neįleidžiami į
apžvalgos kapsulę po to, kai du kartus per keturias dienas atsidūrė
jos „nelaisvėje“.
Pradžioje uždarame renginyje dalyvavę 180 žmonių dvi valandas praleido
platformoje, nes ji įstrigo nedideliame aukštyje. Po to 200 žmonių
valandą buvo priversti likti kapsulės viduje – sugedo durų davikliai.
8. 3D spausdintuvu sukurtas biuro pastatas atvėrė duris Dubajuje
2016-aisiais pradėtas naudoti pirmasis pasaulyje visiškai
funkcionuojantis statinys, sukurtas 3D spausdintuvu. Jis pastatytas
Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Vieno aukšto, 250 kv. metrų statinys įkurdintas netoli tarptautinio
finansinio centro Dubajuje. Šio objekto statybai prireikė 17 dienų ir
140 tūkst. dolerių.
Statinys aprūpintas telekomunikacijų sistemomis, turi kanalizaciją, vandens
aprūpinimo, oro kondicionavimo sistemas ir visiškai elektrifikuotas.
Šiame statinyje laikinai įsikūrė Dubajaus ateities fondas –
organizacija, kuri buvo šio projekto iniciatorė. Planuojama, kad iki
2030 metų 3D spausdintuvais bus sukuriamas ketvirtadalis visų Dubajaus
pastatų.
9. Seniausias Maskvos kino teatras bus prikeltas naujam gyvenimui
Metams artinantis į pabaigą, Rusijos sostinės gyventojai sulaukė
džiugios žinios: seniausias miesto kino teatras „Chudožestvennyj“ bus
rekonstruotas. Ir greitai – per dvejus metus.
Ir tam apie milijardą dolerių skirs verslininkas Aleksandras Mamutas,
kuris „Chudožestvennyj“ pastatą išsinuomojo 20 metų.
Verslininko žodžiais tariant, kino teatrą planuojama atkurti tokį,
koks jis buvo.
„Chudožestvennyj“ buvo uždarytas restauruoti dar 2014 metų sausį
ir turėjo atverti duris žiūrovams 2015-ųjų rudenį. Bet jo remonto
planai žlugo. Kompaniją, kuri vykdė restauravimo darbus, Maskvos
valdžia paskelbė nesąžiningu rangovu.
10. Ekspertai apskaičiavo pasaulio nekilnojamojo turto vertę
2016-aisiais nekilnojamojo turto ekspertai, kaip visada, dirbo
išsijuosę: stebėjo gyvenamojo būsto kainų dinamiką, analizavo nuomos
kainas, investicijų apimtį ir daugelį kitų klausimų.
Bet įdomiausią rodiklį dar vasari paviešino „Savills“ ekspertai –
217 trilijonų JAV dolerių. Būtent tiek metų pradžioje kainavo visi
nekilnojamojo turto objektai pasaulyje.
Palyginkime: analitikų duomenimis, bendra kada nors išgauto aukso
vertė – apie 6 trilijonus dolerių.
Kaip apskaičiavo „Savills“ ekspertai, didžiąją pasaulio nekilnojamojo
turto dalį – 75 proc. – sudaro gyvenamieji objektai. Visi kartu jie
verti 162 trilijonų dolerių.