1. JAV prezidentu tapo nekilnojamojo turto verslininkas
Donaldas Trumpas – Amerikos milijardierius, savo turtą sukaupęs iš nekilnojamojo turto sandorių, lapkričio 8-ąją nugalėjo JAV prezidento rinkimuose.
Balsavimo rezultatai šokiravo pasaulio visuomenę, bet kitus D.Trumpo kolegas – nekilnojamo turto verslininkus – įkvėpė. Pavyzdžiui, Sergejus Polonskis pareiškė, jog ketina iškelti savo kandidatūrą per Rusijos prezidento rinkimus.
Buvusio statybos kompanijos „Mirax Group“ vadovo nė kiek neglumina tas faktas, kad jis kaltinamas milijardinio turto apgavyste ir kol kas laikomas už grotų.
Įdomu tai, kad D.Trumpo laimėjimai politikos srityje neigiamai atsiliepė jo verslui. „Forbes“ duomenimis, asmeninis verslininko turtas rinkimų kampanijos laikotarpiu sumažėjo 800 mln. dolerių – iki 3,7 mlrd. Priežastis: krito jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertė. Vien D.Trumpo apartamentai „Trump Tower“ per metus atpigo 10 mln. dolerių.
2. Rusai dabar moka „tikrą“ nekilnojamojo turto mokestį
2016 metais Rusijos mokesčių mokėtojai – fiziniai asmenys pirmą kartą sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Jis buvo nustatytas pagal objektų kadastro vertę, kuri maksimaliai buvo priartinta prie rinkos.
Įmoką, kuri daugeliui stipriai išaugo, reikėjo sumokėti iki gruodžio 1-osios. Tiesa, Maskvoje buvo pažadėta mokesčių mokėtojams netaikyti jokių sankcijų iki 2017 metų gegužės 1-osios.
Ekspertai apskaičiavo, kad rekordinė nekilnojamojo turto mokesčio 2020 metais, kai Rusijos sostinė visiškai pereis prie naujos mokesčių sistemos, suma sieks 17,4 mln. rublių. Ją teks pakloti 1,8 tūkst. kv. metrų būsto savininkui.
3. Legendinė „Playboy“ vila parduota už 100 milijonų dolerių
Los Andžele įsikūrusio „Playboy“ žurnalo įkūrėjo Hugh Hefnerio vila rugpjūtį buvo parduota jo kaimynui. Naujasis legendinio statinio savininkas – Darenas Metropoulos, milijardieriaus Deano Metropoulo sūnus, investicinės kompanijos „Metropoulos and Co“ bendraturtis.
Sandorio suma – 100 mln. dolerių, nors iš pradžių kompanija „Playboy Enterprises“ planavo gauti ne mažiau kaip 200 mln. dolerių.
Garsioji vila turi 29 kambarius, iš jų – 12 miegamųjų. Šį statinį „Playboy Enterprises“ įsigijo 1971 m. už 1,05 mln. dolerių.
Šios vilos pardavimas daugeliui reiškė lengvų erotinių šėlionių epochos pabaigą. Jokių apsinuoginusių gražuolių, prabangių automobilių, skambių vakarėlių ir seniai pasenusio, bet stebėtinai žavaus H.Hefnerio.
Viena buvusių „Playboy“ įkūrėjo draugužių, Krokuvoje (Lenkija) gimęs amerikiečių modelis Izabella St.James vilą įamžino skandalingoje knygoje „Kiškučio pasakojimai. Už uždarų „Playboy“ vilos durų“. Tad buvusių sekso milžinų anūkams ir proanūkiams sulaukus pilnametystės bus ką paskaityti.
4. Dubajuje pradėtas statyti aukščiausias pasaulio dangoraižis
Jungtiniai Arabų Emyratai ir 2016-aisiais nesiliovė stebinti pasaulio savo statybų užmojais. Spalio mėnesį Dubajuje pradėtas statyti „The Tower“ („Bokštas“) – naujas išskirtinis dangoraižis.
Pabaigus statybą bokštas bus 100 metrų aukštesnis nei Dubajaus dangoraižis „Burj Khalifa“. Pastarasis – 828 metrų – iki šiol išsaugojo aukščiausio pasaulio statinio statusą.
Architektūrinį statinio pavidalą sukūrė ispanas Santjago Calatrava – daugelio futuristinio stiliaus statinių įvairiuose pasaulio kampeliuose autorius. Būsimasis Dubajaus dangoraižis panašus į kosminį laivą.
Naujasis rekordas kompanijai „Emaar Properties“ kainuos 3,67 mlrd. dirhamų – maždaug 1 mlrd. dolerių. Pagal projektą visus darbus planuojama pabaigti iki pasaulio parodos „Expo 2020“, kuri kaip tik ir vyks Dubajuje, pradžios.
5. Anapilin iškeliavo Zaha Hadid
2016-aisiais Anapilin iškeliavo daugelis įžymybių – popmuzikos atlikėjas George'as Michaelas, aktorius Alanas Rickmanas, roko legenda Davidas Bowie, boksininkas Muhammadas Ali, rašytojas Umberto Eco... Architektūra taip pat neteko vienos pagrindinių savo žvaigždžių – Zahos Hadid.
Pirmoji moteris, apdovanota prestižine Pritzkerio premija, mirė būdama 66 metų nuo širdies priepuolio kovo 31-ąją.
Z.Hadid architektūros stilių kritikai vadina dekonstruktyvizmu. Ji mėgino sugriauti visuotinai pripažintus kanonus, praplėsti įprastinės erdvės ribas.
Z.Hadid sukūrė šiuos projektus: ugniagesių stoties „Vitra“ Veile prie Reino (Vokietija), „The MAXXI“ (Nacionalinis XXI amžiaus menų muziejus) Romoje (Italija), „Serpentine Sackler Gallery“ ir vandens sporto šakų centras 2012 m. olimpiadai Londone (Didžioji Britanija), operos teatras Gvangdžou (Kinija), Rosenthalio šiuolaikinio meno centras Sinsinatyje (JAV), Heidaro Alijevo kultūros centras Baku (Azerbaidžanas).
Pagal Z.Hadid projektą Rusijos sostinėje Maskvoje buvo pastatytas verslo centras „Dominion Tower“, o Pamaskvyje – verslininko Vladislavo Doronino namas.
6. Rusijoje diegiama programa „Tolimųjų Rytų hektaras“
Nuo birželio 1-osios Rusijoje nemokamai dalijama žemė – po hektarą į rankas. Šį neregėtą dosnumą temdo tik tai, kad šie neatlygintinamam naudojimui suteikiami sklypai yra Tolimuosiuose Rytuose.
Be to, žeme būtina naudotis – tik įvykdžius šią sąlygą po penkerių metų sklypą bus galima išnuomoti ar įteisinti jo nuosavybę. Parduoti neleidžiama.
Nepaisant šių apribojimų, norinčiųjų atsirado: lapkričio pradžioje buvo gauta apie 9 tūkstančius paraiškų. Dauguma planuoja gautuose sklypuose užsiimti žemės ūkiu.
Norą gauti 1 hektarą žemės Tolimuosiuose Rytuose pareiškė ir kovos menų žvaigždė, iš Sent Polo (Minesotos valstija, JAV) kilęs Jeffas Monsonas, gavęs Rusijos pilietybę.
Sportininko žodžiais tariant, gautame žemės sklype jis pastatys šiuolaikinę sporto gyvenvietę, kurioje mokys jaunimą.
7. Anglai pastatė ploniausią pasaulio bokštą
Braitone (Didžioji Britanija) pradėtas naudoti ploniausias pasaulio bokštas – „i360“. Jo aukštis – 162 metrai, skersmuo – mažiau nei 4 metrai.
Bokšto projekto autoriai – Davidas Marksas ir Julia Barfield („Marks Barfield Architects“ biuras), pastatę garsųjį Londono apžvalgos ratą „London Eye“ („Londono akis“).
Bokštas „i360“ laikomas atrakcionu: jo paviršiumi slysta apžvalginė platforma, galinti pakilti į 138 metrų aukštį. Bilietas kainuoja 5 Didžiosios Britanijos svarus sterlingų – maždaug 7 dolerius.
Šis Didžiosios Britanijos statybos rekordas yra ryškus, bet nevisiškai tobulas: praėjus mėnesiui jį teko uždaryti. Lankytojai neįleidžiami į apžvalgos kapsulę po to, kai du kartus per keturias dienas atsidūrė jos „nelaisvėje“.
Pradžioje uždarame renginyje dalyvavę 180 žmonių dvi valandas praleido platformoje, nes ji įstrigo nedideliame aukštyje. Po to 200 žmonių valandą buvo priversti likti kapsulės viduje – sugedo durų davikliai.
8. 3D spausdintuvu sukurtas biuro pastatas atvėrė duris Dubajuje
2016-aisiais pradėtas naudoti pirmasis pasaulyje visiškai funkcionuojantis statinys, sukurtas 3D spausdintuvu. Jis pastatytas Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Vieno aukšto, 250 kv. metrų statinys įkurdintas netoli tarptautinio finansinio centro Dubajuje. Šio objekto statybai prireikė 17 dienų ir 140 tūkst. dolerių.
Statinys aprūpintas telekomunikacijų sistemomis, turi kanalizaciją, vandens aprūpinimo, oro kondicionavimo sistemas ir visiškai elektrifikuotas.
Šiame statinyje laikinai įsikūrė Dubajaus ateities fondas – organizacija, kuri buvo šio projekto iniciatorė. Planuojama, kad iki 2030 metų 3D spausdintuvais bus sukuriamas ketvirtadalis visų Dubajaus pastatų.
9. Seniausias Maskvos kino teatras bus prikeltas naujam gyvenimui
Metams artinantis į pabaigą, Rusijos sostinės gyventojai sulaukė džiugios žinios: seniausias miesto kino teatras „Chudožestvennyj“ bus rekonstruotas. Ir greitai – per dvejus metus.
Ir tam apie milijardą dolerių skirs verslininkas Aleksandras Mamutas, kuris „Chudožestvennyj“ pastatą išsinuomojo 20 metų.
Verslininko žodžiais tariant, kino teatrą planuojama atkurti tokį, koks jis buvo.
„Chudožestvennyj“ buvo uždarytas restauruoti dar 2014 metų sausį ir turėjo atverti duris žiūrovams 2015-ųjų rudenį. Bet jo remonto planai žlugo. Kompaniją, kuri vykdė restauravimo darbus, Maskvos valdžia paskelbė nesąžiningu rangovu.
10. Ekspertai apskaičiavo pasaulio nekilnojamojo turto vertę
2016-aisiais nekilnojamojo turto ekspertai, kaip visada, dirbo išsijuosę: stebėjo gyvenamojo būsto kainų dinamiką, analizavo nuomos kainas, investicijų apimtį ir daugelį kitų klausimų.
Bet įdomiausią rodiklį dar vasari paviešino „Savills“ ekspertai – 217 trilijonų JAV dolerių. Būtent tiek metų pradžioje kainavo visi nekilnojamojo turto objektai pasaulyje.
Palyginkime: analitikų duomenimis, bendra kada nors išgauto aukso vertė – apie 6 trilijonus dolerių.
Kaip apskaičiavo „Savills“ ekspertai, didžiąją pasaulio nekilnojamojo turto dalį – 75 proc. – sudaro gyvenamieji objektai. Visi kartu jie verti 162 trilijonų dolerių.
