Ir tai yra pirmieji šalyje turgavietės, prie kurių įrengimo prisidėjo profesionalių kūrėjų komanda.
„Turgus – tai sunkiai suvaldoma, chaotiška, dinamiška erdvė, nepakanti taisyklėms. Šio interjero tikslas – sukurti tvarkingą, aiškią ir švarią struktūrą, kuri nepaskęstų margoje turgaus kasdienybėje, – prisipažino M.Mateika. – Specifinis, bet kartu ir labai įdomus darbas. Čia ne kokį prekybos centrą kurti, kur esminius nurodymus gauni „iš aukščiau“, kur prekybos salės, prekių išdėstymo sistema yra nusistovėjusi.
Turguje pats turi viską taip sudėlioti, kad vėliau visos ant prekystalių nugulsiančios mėsytės ir dešrytės atrodytų skaniai ir patraukliai.“
Įrengęs savo pirmą turgų Kėdainiuose Marius suprato, kad ten karalius yra prekeivis ir jam nepaaiškinsi, kaip ir kur susidėlioti prekes, tiesa, vieną kartą jis tai pabandė padaryti. Kartu su užsakovu vaikščiojo po turgų ir draugiškai dalijo patarimus, tačiau labai greitai suprato, kad tai – Sizifo darbas.
Todėl projektuodamas jau kitas turgaus erdves architektas stengėsi kurti kuo griežtesnę interjero formą, kad viskas būtų aišku, ritminga ir suprantama, kad pardavėjams liktų kuo mažiau fantazijos. „Bet jie vis vien randa kur kitur tas prekes pasikabinti, ką nors prisiklijuoti, – šypsosi Marius. – Užsakovo tikslas – kad jo sukurtas turgaus interjeras iš kitų išsiskirtų švara ir tvarka, tačiau ją palaikyti tikrai ne mano jėgoms.“
Pasak Mariaus, Lietuvoje kol kas nėra turgaus tradicijų, daugumoje jų – stichiška tvarka, randa prekeivis laisvą prekystalį, ten ir išsidėlioja prekes. O juk turgus turi būti patogus čia apsipirkti atėjusiam žmogui, architektas turi tarsi nuspėti, kurie produktai jam svarbiausi, ir už rankos vesti jų link. Beje, skelbia statistika, daugiausia žmonių turguje perka mėsą, šviežią ar rūkytą, visa kita turi būti šalia.
Bet juk vos tik užsukusių į turgų pirkėjų neturėtų pasitikti šviežia kiaulės galva – neestetiška, pirmiausia juos gerai nuteikti turėtų kvapai, tad ne be priežasties netoli įėjimo įrengiamos kepyklėlės.
„Vis dar išradinėjame dviratį. Turgus – išskirtinė vieta, skirtinguose kraštuose jie skirtingi, tad kol kas mes dar stebime savo žmones, jų elgseną, logiką, kad galėtume turėti lietuviško turgaus scenarijų.
Puiku, jei turgus kuo nors išsiskiria, pavyzdžiui, jame prekiaujama ypatingais sūriais, ten kepama skani duona ar, kaip Kėdainiuose, vietoje gaminami ir parduodami koldūnai“, – svarstė M.Mateika.
