Grėsmė griauti daugiau šiuos pastatus atsirado tuomet, kai teismas išaiškino, jog visi jie yra stovi antrojoje kurortų apsaugos zonos juostoje, o ten jokia gyvenamoji statyba negalima.
Atvėrė Pandoros skrynią
Dienraštis „Lietuvos rytas“ kiek anksčiau aprašė praėjusių metų pabaigoje priimtą teismą sprendimą, kuris panaikino 2011 metais patvirtintą Druskininkų detalųjį planą ir miesto administracijos išduotus leidimus statyti Vijūnėlės dvarą ir įpareigojo jį nugriauti.
„Teismas atsižvelgė į prokuroro pateiktus duomenis, nors byloje nebuvo miesto bendrojo plano dokumentų, prokurorui užteko pateikti ranka parašytą prašymą su prierašu AZ. Šis trumpinys nėra laikomas „antrąja zona“, o „apsaugos zona“, tačiau teismui užteko šių argumentų.
Šiuo sprendimu buvo ignoruoti Druskininkų savivaldybės argumentai, jog šie apribojimai gali būti tik nustatomi bendrajame ar specialiajame plane. Šiandien Druskininkų, Birštono, Neringos bendruose planuose nėra apsaugos zonų apribojimų, išskyrus Palangos miestą“, – antradienį žurnalistams kalbėjo teisininkas Renaldas Viščinis.
Pasak specialisto, teismas atmetė NŽT pateiktus dokumentus, išnagrinėjusius Druskininkų bendrąjį planą, kuriame nebuvo rasta antroji apsaugos zona.
„Manome, jog teismas atvėrė tam tikrą Pandoros skrynią, kuri paveiks visus Lietuvos kurortus. Sausio 25 dieną nusprendėme skųsti šį sprendimą“, – pridėjo teisininkas.
Žala – visiems kurortams
Druskininkų miesto vyriausiasis architektas Vilius Margelis aiškino, jog kurortų apsaugos zonos yra ekologinė apsaugos zona, kuri yra už įstatymais reglamentuojamų saugomų objektų, pavyzdžiui, miškų ar vandens telkinių.
Remiantis įstatymais, antrojoje apsaugos zonoje gyvenamoji statyba yra galima, tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimu ji tapo draudžiama. Svarbu pažymėti, jog smulkesnį apsaugos zonų skirstymą taikanti Palanga antrąja kurorto apsaugos zona laiko visą Palangos savivaldybę nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos. Tai reikštų, jog visi gyvenamieji namai šioje teritorijoje turėtų būti nugriauti.
„Pirminiais duomenimis, namų, kuriuos reikėtų griauti Druskininkuose yra kelios dešimtys, Palangoje – apie du šimtus, nors Palangos architektas viešumoje paminėjo net 7 tūkst. sklypų.
Jei pagal tą patį dokumento interpretavimą, pamačius įrašą AZ galima padaryti išvadą, jog tai yra antroji apsaugos zona, tokiais interpretavimais galime nugriauti visus keturis kurortus – tai šimtai pastatų. Pagal šį argumentavimą, prokurorė nustato apsaugos juostas, nors tai sprendžiama tik bendruosiuose planuose ir specialiuosiuose planuose“, – kalbėjo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
