Tvirtai suręstos valdžios piramidės, kurios viršūnėje puikuojasi I.Šimulionio gatvės 10 name ir Laisvės prospekto 43 name įsikūrusios 250-sios daugiabučių savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkė Liubovė Grišina, galėtų pavydėti net autoritarinės valstybės vadovas. Ją už akių kai kurie namo gyventojai ir vadina „Karoliniškių karaliene“.
Į iniciaityvinę grupę susibūrę I.Šimulionio gatvės 10-ojo namo gyventojai, teigė, kad L.Grišina renka tokio dydžio mokesčius, kokie jai šauna į galvą, gudriai manipuliuoja gyventojų patiklumu, nesurengia rinkimų.
Tačiau bendrijos pirmininkė ir ją remianti laiptinių įgaliotinių taryba iš 13 asmenų (tokia yra buitinės demokratijos forma 250-ojoje namų bendrijoje) teigė, jog namo opozicija tiesiog siekia paveržti valdžią, todėl šmeižia pirmininkę ir bendriją. Už gerus darbus, kaip buvo pasakyta žurnalistams.
Kas tikrieji šeimininkai?
„Liūdna klausytis, kaip Vilniaus valdžia postringauja, jog bendrijos yra geriausias būdas valdyti daugiabučius, kad tada žmonės tampa savo būsto tikraisiais šeimininkais. Deja, jais tampa bendrijų pirmininkai, kuriuos perrinkti, sutramdyti tampa neįmanoma misija dėl kiaurų įstatymų, nenumatančių pirmininkų atsakomybės ir kaitos“, – sakė tvirtai ant kojų stovinčią namų bendrijos pirmininkę L.Grišiną bandantis nuversti Karoliniškių gyventojas Giedrius Komka.
Jis ir kiti pirmininkės valdymo metodais pasipiktinę gyventojai į bendrijos susirinkimus pakvietė Sauliaus Skvernelio padėjėjus Moniką Giedrienę ir Henriką Grigutį. Tam, kad parodytų, kas vyksta Karoliniškių daugiabučių bendrijoje.
Pagrindiniai priekaištai pirmininkei buvo, kad ji jau kelintus metus renka pinigus už namo siūlių remontą, nors jo nereikia, neatsiskaito už rinkliavas, neteikia gyventojams prašomos informacijos ir vengia surengti naujus bendrijos pirmininko rinkimus.
S.Skvernelio padėjėja M.Giedrienė žurnalistams sakė, kad pirmąkart L.Grišina, atidžiai patikrinusi parlamentaro atstovų pažymėjimus, leido jiems dalyvauti bendrijos susirinkime.
Bet antrąkart pirmininkė atvykusiems M.Giedrienei ir H.Grigeliui parodė duris: Seimo nario atstovai buvo užmiršę darbo pažymėjimus.
Tačiau padėjėjams užteko pabuvoti viename posėdyje ir susipažinti su dokumentais, kad kiltų įtarimų.
„Buvo pasiūlyta atlikti bendrijos auditą. Pirmiausia siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo renkami pinigai blokų siūlių remontui, nors toks jau buvo atliktas neseniai, jo techninė garantija nepasibaigusi. Bet pirmininkė prigąsdino gyventojus, kad už auditą reikės brangiai mokėti, ir jie atsisakė. Taip pat paaiškėjo, jog L.Grišina vengia sušaukti visuotinį susirinkimą, pati savo nuožiūra sukūrė bendrijos įstatus, kurie leidžia jai šeimininkauti nekontroliuojamai“, – pasakojo M.Giedrienė.
Policija leido filmuoti
Vis tik Vilniaus savivaldybė įpareigojo 250-ąja DNSB parengti namų tvarkymo ir valdymo planus 2017-iems metams – G.Komkos teigimu, L.Grišina ir jos įgaliotinių taryba to ėmėsi nenoriai, nes tokiu būdu sustiprėtų jų veiklos kontrolė.
Tada ir prasidėjo nuotykiai. Jau vasario pradžia, o planų patvirtinti nepavyko iki šiol – dėl to abi pusės kaltina viena kitą. Pirmasis susirinkimas prasidėjo bet nesibaigė – su pirmininkės kritikais atėjęs G.Komka ėmė filmuoti renginį, tai nepatiko L.Grišinai ir įgaliotiniams ir jie posėdį nutraukė.
„G.Komka socialiniuose tinkluose skundėsi, kad aš jį stūmiau lauk iš salės. Bet nieko panašaus, sakiau, filnuok atsisėdęs, bet ne stovėdamas tarpduryje, trukdai žmonėms“, – tikino vienas pirmininkės šalininkų Pranas Mackonis.
Į antrą posėdį jau atvyko S.Skvernelio patarėjai, bei svarbūs sprendimai nepriimti – G.Komka vėl filmavo, įgaliotiniai vėl neleido.
Trečiąkart, praėjusią savaitę, teko įsikišti policijai. Ją iškvietė L.Grišinos šalininkai, kad uždraustų G.Komkai filmuoti susirinkimą. Bet atvykę pareigūnai paaiškino, kad viešo renginio filmuoti nedraudžama.
Budrumas aukščiau visko
Vėl buvo atvykę ir S.Skvernelio padėjėjai Seime M.Giedrienė ir H.Grigelis. Bet jie užmiršo pasiimti darbo pažymėjimus. Ir nors bendrijos pirmininkė juos jau žinojo iš praėjusio karto, bet, pagal sovietinių laikų logiką – nėra popierėlio, nėra ir žmogaus.
„O iš kur man žinoti, ar jie iš tiesų yra tie, kuriais dedasi? Atėjo man nepranešę iš anksto apie vizitą. Su valdžia reikia viską suderinti iš anksto, dokumentus turėti“, – vėliau tvirtino L.Grišina.
Žurnalistams teko įsitikinti bendrijos pirmininkės budrumu. Ji ne tik atidžiai apžiūrėjo darbo pažymėjimus, jų galiojimo laiką, bet ir liepė buhalterei atšviesti, o atšvietalus įsegti į bendrijos bylų aplanką.
Konfliktas Karoliniškėse pasiekė viršūnę, kai G.Komka pareikalavo iš L.Grišinos ataskaitų, o šioji parodė špygą. Abiem rankom, po du kartus. Šią sceną vilnietis nufilmavo ir įkėlė į savo „Facebook“ paskyrą.
Įtarė sąmokslą
Žurnalisto kalbinta bendrijos pirmininkė pateikė kitokią įvykių versiją.
„Aš G.Komkai vos ne į dantis grūdau ataskaitas, dokumentus. Bet jis neėmė. Reikalavo ataskaitų nuo pat 2006 metų, bet aš neprivalau tokių jam rodyti, nes mūsų name jis apsigyveno tik nuo 2016 metų. G.Komka net neslėpė, kad nori mane išstumti iš posto. Jis mane provokavo filmuodamas, klausė, ar jau parašiau pareiškimą atsistatydinti. Va tada ir parodžiau jam špygas – išgraužk, nesulauksi!“ – jausmingai pasakojo moteris.
Kodėl vis tik L.Grišina įsikibusi bendrijos pirmininkės kėdės – kuo ji pelninga?
„Ginkdie, už minimumą vagstu, tiesiog gyventojai mane labai gerbia“, – tikino pirmininkė.
„O G.Komką palaiko tie, kurie bendrijai mokesčių nemoka ar nenori mokėti“, – tvirtino vienas įgaliotinių, P.Mackonis.
G.Komka tačiau aiškino, jog L.Grišina tikrai nevargsta – per 2015 metus bendrijos valdybai buvo išmokėta 25 tūkst. eurų atlyginimo, ojo duomenimis, dirba tik du žmonės.
„Ne du, o šeši – elektrikas, kiemsargis, santechnikas“, – vardijo L.Grišinos šalininkė, buhalterė Gražina.
Kitas klausimas, ar tuos pinigus ir gauna tie, kurie įrašyti į bendrijos etatinių darbuotojų sąrašą, ar jie realūs?
Pasirodžius straipsniui „Lietuvos ryto“ leidinyje „Sostinė“ G.Komka savo „Facebook“ paskyroje tiesiai pareiškė: L.Grišina meluoja. Vilnietis retoriškai kreipėsi į Vilniaus vicemerą Valdą Benkunką, ragindamas išskirtinai pasidomėti bendrija Karoliniškėse, primindamas, kad V.Bekunskas aktyviai skatina sostinės gyventojus steigti bendrijas. Bet, pasak G.Komkos, nutyli apie riziką patekti į pirmininkų savivalės spąstus.
Pakeisti pirmininką sudėtinga
Bet iš tiesų – juk pagal įstatymą, surinkus daugumos gyventojų parašus, nepatinkamą pirmininką galima atstatydinti?
„Formaliai taip, bet tame įstatyme yra daug landų. Ši bendrija valdoma per išrinktus laiptinių įgaliotinius, o jie dažnai išrenkami patraukus į savo pusę senyvo amžiaus žmones, pažadant jiems gerų dalykų... Surinkti didelį kiekį parašų, kai gyventojų dauguma abejingai žiūri į bendrijos reikalus, misija beveik neįmanoma“, – aiškino G.Komka.
Vilnietis teigė ir toliau kovosiąs už permainas Karoliniškėse, ir toliau belsis į sostinės savivaldybės ir Seimo duris.
„Mūsų padėtis yra tarsi veidrodis, atspindintis netvarką bendrijose, jas apibrėžiančių teisės normų skystumą, sudarantį galimybės pirmininkams savivaliauti“, – kalbėjo G.Komka.
Reikalai blogi, bet gerėja Juozas Antanaitis, Daugiabučių bendrijų ir administruojančių įmonių asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas:
„Iš tiesų dar yra daug daugiabučių bendrijų, kurios neatsinaujinusios įstatų, veikia iš esmės nelegaliai, pirmininkai nepasikeitė per 15 – 20 metų. Neretai tokie nieko neveikia, tik imituoja veiklą, o gyventojai džiaugiasi, kad jiems mažus rinkliavos mokesčius reikia mokėti. O namas apleistas griūva.
Rinkti neteisėtus ar išpūstus mokesčius pirmininkai jau vengia, nes už tai gresia tūkstantinės baudos.
Savivaldybė ragina steigti bendrijas, tačiau išrinkti pirmininkai atsiduria tarsi šaltame vandenyje ir nemokantys plaukti, nes jie neapmokyti, neturi elementarių vadybos, technikos žinių, tad prisigalvoja visokių nesąmonių.
Svarbiausia, kad ir gyventojų švietimo nėra, jie nežino savo teisų bendrijoje. Pastaruoju metu įsigaliojo reikalavimas atidžiau kontroliuoti bendrijų pirmininkus ir daugiabučių administratorius. Vilniuje yra apie 1 tūkst.700 bendrijų ir apie 7 tūkst. administratorių prižiūrimų namų. Patikrinti jų pagal planą neįmanoma, tikrinama tik gavus skundus, kurie padedami ant administracijos direktorės stalo.
Bet negalima sakyti, jog visi pirmininkai yra blogi, nemokšos. Yra uir gerų pirmininkų, bet mokymai – būtini“.
