Sandorį sudarė agentūra
Vieno kambario buto nuomos skelbimą E.Alaburda surado internete, tačiau iš pradžių susipažino, ne su būsto savininku, o tarpininkaujančia nekilnojamojo turto agentūra „NT Unija“, kuriai už sandorį reikėjo sumokėti papildomus 60 eurų.
„Šiame bute gyvenome pusmetį, kol vieną savaitgalį grįžę iš Kėdainių radome už durų užkištą pranešimą, kuriame buvo rašoma, jog tai yra socialinis būstas. Nuvykome į savivaldybės Būsto valdymo skyrių ir mums buvo pasakyta, kad butas buvo skirtas prieš dvejus metus mirusiai moteriai“, – pasakojo E.Alaburda.
Paaiškėjo, kad patalpas nuomoja velionės tėvas, nors teisė nuomotis socialinį būstą nėra paveldima ar perduodama, kaip ir leidimas už papildomą mokestį nuomoti būstą tretiesiems asmenims. Panašu, jog ieškodami nuomininkų, šia informacija nepasidomėjo ir nekilnojamojo turto brokeriai.
„Mes nenukentėjome, nes atgavome sumokėtą avansą, tačiau kalbant bendrai ši situacija mus nustebino. Esu Kėdainių vaikų namų auklėtinis, sulaukęs pilnametystės turėjau iš jų išsikraustyti, pradėti savarankišką gyvenimą, tuo pačiu gerai išlaikyti egzaminus, kad galėčiau įstoti į universitetą.
Žinau, jog yra daug socialinės rizikos šeimų, kurios laukia vietos gyventi, tuo tarpu, kiti iš šių būstų pelnosi“, – pasipiktinimo neslėpė E.Alaburda.
Sugauti nuomotojus – keblu
Kauno savivaldybės Būsto valdymo skyriaus direktorės Lauros Stankevičienės teigimu, išaiškinti asmenis, kurie užsiima nelegalia socialinio būsto nuoma yra keblu. Savivaldybė šiuos atvejus dažniausiai sužino dėl gautų kaimynų skundų, tačiau jei gyventojai netriukšmauja ir gyvena tvarkingai, kaimynams įtarimų dėl nelegalios nuomos gali ir nekilti.
„Socialinio būsto subnuoma pasitaiko gana retai, pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo užfiksuoti 2-3 tokie atvejai, šiems nuomotojams jau pradėti teisminiai procesai dėl iškeldinimo.
Skaičiuojame, kad šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti 1261 asmenys, o savivaldybė valdo 941 socialinį būstą mieste, daugiausiai, Dainavos, Vilijampolės, Gričiupio ir Šilainių seniūnijose, kiek mažiau – Eiguliuose ir Šančiuose“, – teigė L.Stankevičienė.
Nelegalaus subnuomavimo atvejų pasitaiko ir Vilniuje, mieste socialinio būsto šiuo metu laukia 2142 asmenys ir šeimos. Pavyzdžiui, šią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodė įspėjimas apie Viršuliškių rajone nuomojamą trijų kambarių socialinį būstą, kurio nuoma siekia daugiau nei 200 eurų. Palyginimui – socialinio būsto gyventojai Vilniuje per mėnesį sumoka nuo 0,14 iki 1,58 eurų už kv. metrą.
„Pernai buvo patikrinti 1534 socialiniai ir savivaldybės būstai, o per 2015-2016 metus iš viso buvo užfiksuoti trys subnuomos atvejai. Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, dėl to savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimus, imtis priemonių jiems likviduoti“, – komentavo „Vilniaus miesto būsto“ vadovas Tadas Balsevičius.
Vis dėlto, landa nuomoti socialinį būstą egzistuoja – patalpų subnuomavimas pagal įstatymą yra leidžiamas tada, jei nuomininkas įgytų teisę nuomoti turėdamas rašytinį savivaldybės sutikimą. Žinoma, toks leidimas nesuteiktų progos reikalauti didesnio nuomos mokesčio.
Kaip sužinoti, ar būstas yra socialinis?
Būsto ieškantys nuomininkai dažniausiai nereikalauja savininkų pateikti turto nuosavybės dokumentus, tačiau šis įprotis padėtų apsisaugoti nuo nelegalių nuomotojų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, ar patalpos nuosavybės teise priklauso miesto savivaldybei.
Prie išrašo taip pat užregistruoti juridiniai faktai, kuriuose nurodyta su kuo ir kokia socialinio būsto nuomos sutartis yra sudaryta. Socialinių būstų sąrašą taip pat galima rasti savivaldybių puslapiuose, kuriuose nurodomi tikslūs būstų adresai.
