„Laikinoji sostinė“ rašė, kad Romainiuose, Romainiškių ir Saulėgrąžų gatvėse, gyvenančių kauniečių naujuose kotedžuose prastai veikia nuotekų sistema.
Gyventojai skundėsi, jog ne kartą prašė kotedžų statytojo įmonės „Norvegijos kontaktai“ vadovo Jono Amboto, kad jis spręstų problemą. Verslininkas teigė esąs įsitikinęs, kad jam tai daryti nepriklauso, ir dėl problemų kaltino Kauno savivaldybę bei įmonę „Kauno vandenys“.
Gyventojams sukėlus triukšmą fekalijos iš greta jų namų esančio nuotekų šulinio dabar jau nuolat išsiurbiamos. Tačiau dėl nesprendžiamos iš esmės problemos tiek valdininkai, tiek verslininkas ketina bylinėtis.
Dėl bėdų kaltino verslininką
Romainiškių gatvės gyventojai Asta Baranauskienė ir Andrius Jevstignejevas pasakojo jau trejus metus kenčiantys nuo to, kad jų namuose prastai veikia fekalinių nuotekų sistema.
Gatvėje greta namų yra nuotekų šulinys, kuriame įrengtas siurblys. Tačiau jo pajėgumo Romainiškių ir Saulėgrąžų gatvės gyventojų namams neužtenka, siurblys dažnai genda.
Bendrovės „Kauno vandenys“ Techninių projektų skyriaus viršininkas Dainius Gudavičius paaiškino, kad buitinių nuotekų tinklas Romainiškių gatvėje nuo 19 iki 47 namo bei Saulėgrąžų gatvėje nuo 1 iki 15 namo nefunkcionuoja todėl, kad neįrengta buitinių nuotekų siurblinė.
„Siurblinę privalėjo įrengti tinklų statytoja įmonė „Norvegijos kontaktai“, – teigė „Kauno vandenų“ atstovas.
Tačiau „Norvegijos kontaktų“ vadovas J.Ambotas tvirtino, kad siurblinę turėjo įrengti kita firma. Ši bankrutavo, todėl jam investuoti pinigų į tai, ką turėjo atlikti kiti verslininkai, nepriklauso.
Kam priklauso gatvė?
Įmonės „Norvegijos kontaktai“ atstovas advokatas Gintas Gustaitis pateikė naujų argumentų, kodėl verslininko įmonė problemos nesprendė.
G.Gustaitis priminė, kad savivaldybės taryba 2015 metais nusprendė paskirti įmonę „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.
„Taigi Romainiškių gatvė nuo 19A iki 47 namo ir Saulėgrąžų gatvė nuo 1 iki 15 namo yra įmonės „Kauno vandenys“ viešojo vandens tiekimo teritorija“, – sakė teisininkas.
G.Gustaitis teigė, kad Romainiškių ir Saulėgrąžų gatvių gyventojai yra pasirašę geriamojo vandens tiekimo ir tvarkymo sutartis, kuriomis „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Sąskaitų mokėti nesirengia
„Kauno vandenys“ jau kurį laiką kelis kartus per savaitę atvyksta į Romainiškių gatvę, nuotekas iš šulinio išsiurbia.
„Norvegijos kontaktai“ už šiuos atliktus darbus jau gauna sąskaitas. Jos kaupiasi. Tačiau mes jas grąžiname „Kauno vandenims“. Jei įmonė norės gauti pinigus už jų atliktą darbą, turės kreiptis į teismą“, – sakė advokatas.
G.Gustaitis priminė, kad įstatymai numato, jog savivaldybė turi išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, jei jie priklauso kitiems asmenims.
„Kol tai bus padaryta, prašėme, kad „Kauno vandenys“ šiuos tinklus iš „Norvegijos kontaktų“ nuomotųsi. Tačiau jokio oficialaus atsakymo nesame gavę“, – sakė G.Gustaitis.
Teisininkas įsitikinęs, kad savivaldybė ir jos valdoma įmonė „Kauno vandenys“ tikisi, jog neapsikentęs verslininkas pats įrengs siurblinę. Tik tada savivaldybė ir jos įmonė perims vandens ir nuotekų tinklus savo žinion.
Norint atgauti lėšas teks bylinėtis
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Kvartalus Romainiškių ir Saulėgrąžos gatvėse statė du privatūs vystytojai. Viena įmonė bankrutavo. Jai priklausiusioje teritorijoje nuotekų sistema nebuvo pabaigta įrengti.
Kitas investuotojas – „Norvegijos kontaktai“ savo darbus atliko. Tačiau bendrovei nepasisekė, jog atsidūrė tokioje situacijoje, kad jos įrengti tinklai nefunkcionuoja.
Dėl to, kad bendra dviejų statytojų sistema iki galo neveikia, įmonė „Kauno vandenys“ nenori patvirtinti „Norvegijos kontaktų“ projekto ir imti eksploatuoti Romainiškių ir Saulėgrąžų gatvių nuotekų tinklų.
„Norvegijos kontaktų“ atstovams esame pasiūlę, kad jie įrengtų nuotekų siurblinę. Tačiau verslininkai investuoti nenori.
Kol kas „Kauno vandenų“ darbuotojai du kartus per savaitę išsiurbia ir išveža susikaupusias nuotekas. Jei artimiausiu metu susitarti su verslininku nepavyks, teks imtis kitų priemonių.
Manau, kad „Kauno vandenys“ patys įrengs siurblinę ir už tai pateiks sąskaitą verslininkams. Greičiausiai savivaldybei norint atgauti „Kauno vandenų“ investuotas lėšas teks bylinėtis, nes verslininkai įsitikinę, kad įrengti siurblinę jiems nepriklauso. Laikydamasi įstatymų savivaldybė išperka vandentiekio ir nuotekų tinklus iš privačių asmenų. Tačiau tai vyksta laipsniškai.“
